Audringos bangos talžė žvejų laivą it milžino rankos, o gūsingas vėjas vertė iš kojų net stipriausius jūreivius, bebaigiančius prarasti viltį gyviems grįžti į krantą. Rodės, gęsta paskutinės viltys rasti kelią krantan, kai bocmanas suriko taip garsiai, kad nustelbė bangų ir viesulo riaumojimą. „Krantas, krantas: antai, švyturio šviesa!“, – visa gerkle maurojo stiprų romą pamėgęs bocmanas, ir rūsčiuose jūreivių veiduose nušvito išsigelbėjimo viltį liudijančios šypsenos. Ryžtingai pasukę šturvalą švyturio link, jūrininkai lėtai, bet tvirtai ėmė skintis kelią uostan per nakties gūdumoje siaučiančios jūros purslus…
Ne, bičiuliai, tai ne tikra istorija, o tiesiog mano sukurta romantiška pasakojimo apie šimtametį jūreivių talkininką pradžia. Kas žino, gal ir tikrai būta tokių nutikimų senojo Sopoto švyturio istorijoje, tačiau šįsyk lankysimės jame ne įrengimų apžiūrai. Sužinosime švyturio istoriją, pasidairysime į dailias Sopoto panoramas. Na, o švyturiai išties yra vieni seniausių žmogaus talkininkų, net į pasaulio stebuklų septynetą yra patekęs švyturys – tokio būta šalia Aleksandrijos, Faro saloje. Galingas statinys kilo net du dešimtmečius, ir baigtas apie 279-us pr.m.e, valdant Ptolemėjui antrajam. Švyturio architektas buvo Sostratas Knidietis, statinys nesyk kentėjo nuo žemės drebėjimų, tačiau atsilaikė bemaž pusantro tūkstantmečio, ir galutinai suniokotas buvo tik XIV amžiuje.
Sopoto švyturys gerokai jaunesnis, nei jo garsusis „giminaitis“: prie pat Sopoto prieplaukos esantis vaizdingas švyturys turi tokiam objektui neįprastą istoriją. Iš tikrųjų tai yra kaminas. XX a. pradžioje (1903 m.) Sopote statomai balneologinei gamyklai reikėjo katilinės, ir apsišvietę projektuotojai sumanė pastatyti jai „neįprastą“ kaminą taip, kad jis nedarkytų žydinčios aplinkos. Taip šiandien atrodo švyturys, primenantis bokštą su patrauklia apžvalgos aikštele viršuje, kurio viduriu driekiasi buvęs kaminas (šiandien jis išleidžia toje vietoje pastatytos reumatologijos ligoninės dujinės katilinės dūmus).
Dėl įrengto apšvietimo objektas nuo pat pradžių tarnavo ir kaip jūrinis švyturys. Visavertį švyturio statusą bokštas įgijo 1977 m., kai modernizavus ir pakeitus optiką bei apšvietimo įrangą, jo navigacinė šviesa pradėjo siekti daugiau kaip 17 jūrmylių (31,4 km). Šiandien šis pasiekiamumas tesiekia 7 Mm, todėl dabar švyturys yra tik vardo ir tradicijos švyturys. Švyturio šviesa Sopoto vietą laivams rodo kas 4 s 0,3 s. Berods, jau pats laikas mums ropštis viršun įvijais laiptais, ir dairytis į nuostabias garsiojo Lenkijos kurorto panoramas, akimis ieškant kitų Sopoto įdomybių.
Maloniai šiltą dieną švyturyje netrūksta atvykėlių ne tik iš Lenkijos: čia išgirsi tolimų kraštų kalbas, sutiksi ir vienuoles, tik lietuviškas žodis dar retas.
Žingeidesnius kviečiu pasidairyti į išsaugotus švyturio fasadų brėžinius.
Šimtametis švyturys aprūpintas modernia įranga: antai ji – jūreivių talkininkė. Grožėtis Sopoto panoramomis kviečiu turinčius porą eurų prenumeratai.
