Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniuje siautėjo vagys. Vogdavo viską, kas tinkama pardavimui ar valgymui. Va, įsivedė žmogus elektrą, pakabino elektros lemputes – pavogė ne tik lemputes, bet ir laidus. Augino kas nors vištas – pavogė ne tik kiaušinius, bet ir plunksnuotąsias. Padžiovei išskalbtus drabužius – dingo ne tik drabužiai, bet ir skalbinių virvė. Prieš miegą nusirengei – pabūdęs neradai kelnių.
1916 m. tikrai didelė nelaimė Vilniuje buvo išplitusios mažamečių nusikaltėlių įvykdomos vagystės. Teisėtvarkos pareigūnai turėjo daug vargo, nežinodami ką su tokiais 12, 10 ir net 8 metų ne pirmą kartą papuolusiais nusikaltėliais daryti. Tuo metu nebuvo jokios vietos, kurioje galima laikyti mažamečius nusikaltėlius, nes kartu su Rusijos įvykdyta Vilniaus įstaigų evakuacija, evakuota ir Naujosios Vilnios kolonija vaikams.
Kai kurios vagystės iš dabarties perspektyvos atrodo absurdiškai. Pavyzdžiui, 1916 m. balandžio 4 d., iš Šv. Jurgio (dabar Gedimino pr.) pavogtas didelis reklaminis laikraščio „Kurjer Litewski“ reklaminis skydas ir nutriušęs krėslas, stovėjęs namo kieme. 1916 m. gegužės 27 d. iš valstybinės parduotuvės Nr. 28, įsikūrusios Uosto g. 22, išdaužus vitriną pavogta 18 pūdų žvakių ir 4 pakeliai sodos. 1916 m. gegužės 25 d. naktį, nudaužius spyną, apvogta Judelio Kagano kolonijinių prekių parduotuvė Ukmergės g. 43. Pavogta tabako dėžė ir pusė pūdo žvakių.
Tačiau teisėtvarkos pareigūnai dirbo savo darbą ir gaudė nusikaltėlius. 1916 m. gegužės mėn. įvykusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje nagrinėta nemažai vagysčių bylų:
Du batsiuviai, Sieducki‘s iš Paplavų g. ir Kuzminow‘as iš Tuskulėnų priemiesčio, balandžio 5 d. kartu su dar dviem asmenimis, jėga įsiveržė į namudininko Lewanowitsch‘iaus butą Jonavos g. 14, išlaužė spynas ir pagrobė drabužius bei skalbinius. Kiekvienas iš jų gavo po keturis mėnesius kalėjimo.
Vilniaus miesto skerdykloje dirbantis David‘as Kacew‘as apkaltintas kovo 28 d. naktį pavogęs karvę iš užrakintos Brett‘ui priklausančios karvidės Naugarduko g. 79. Vagies paieškos metu aptikti karvės pėdsakai, kuriais atsekta į jo gyvenamą vietą. Ten aptikta paskersto galvijo oda ir viduriai. Dalis mėsos taip pat surasta. Teismas skyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; O dar Kacew‘o žmona buvo apkaltinta kyšininkavimu toje pačioje byloje, nes vagystę tiriantiems policijos pareigūnams ji pasiūlė pinigų. Tačiau teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes patikėjo, kad moteris nebandė papirkti, o siūlė kompensaciją už pavogtą karvę.
18-metis siuvėjas Vincentas Falkowski‘s apkaltintas vagyste. Teisme jis prisipažino, kad per Kalėdas iš savo brolio pavogė 13 svarų lašinių ir siuvyklos meistrui Sloszewitz‘ui priklausančias … kelnes. Teismas skyrė dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Falkowski‘s buvo išteisintas dėl dar vienos vagystės iš Bialomieski batų parduotuvės Pilies g., nes pritrūko įrodymų.
Naktį iš balandžio 12-osios į 13-ąją Vilniuje iš ponios Iwanowska‘jos pavogti penki palėpėje kabėję sultingi kumpiai. Per stogą į palėpę patekęs nusikaltėlis įvardintas kaip darbininkas Jan‘as Hatkewicz‘ius, kuris dar įtartas ir kitais sunkiais nusikaltimais. Teismas jam skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat ir batsiuvys Dawidowitsch‘ius įtrauktas į šią baudžiamąją bylą kaip bendrininkas, nes kumpius išnešė maiše, o vėliau užkasė miške. Už tai jis gavo 1 metus ir 6 mėnesius nelaisvės. Kaip bendrininkas išteisintas mūrininkas Nawadski‘s, kuris vagystės metu užsiėmė aplinkos stebėjimu.
Batsiuvys Zamoje prisipažino, kad balandžio 1 d. kartu su kitais nenustatytais nusikaltėliais iš Daniel‘io Getzels‘o parduotuvės Rodunės g. pavogė arbatos, cigarečių, pramoninių prekių ir siūlų, kurių bendra vertė apie 700 rublių. Pagal valstybės kaltintojo prašymą jis gavo 3 metus nelaisvės. Pavogtus daiktus jis nunešė bendrininkui mūrininkui Naimowicz‘iui, kuris kartu su žmona juos paslėpė rūsyje, o vėliau išvežė. Jam padėjo dvi seserys Maria ir Helene Andruschkewicz. Už vagystę teismas Naimowicz‘iui skyrė 1 metams nelaisvės, o jo žmona ir Maria Andruschkewicz gavo 1 mėnesio kalėjimo. Helene Andruschkewicz nuteista dviem savaitėms. Šioje byloje kaip bendrininkas taip pat kaltintas ir prekybininkas Wolfsohn‘as, nes nupirko vogtą arbatą ir cigaretes. Teisme jis nurodė nežinojęs prekių kilmės, tačiau dėl to, kad neparodė reikiamo atsargumo, už vogtų prekių gavimą buvo nubaustas 500 markių bauda.
Štai tokia kasdienybė 1916-1917 m. Vilniuje. Dar buvo visokie ginkluoti užpuolimai ir žmogžudystės, bet apie tai vėliau kitose istorijose.
Kadangi Pirmo pasaulinio karo laikotarpio nusikaltėlių fotografijų neradau, tai iliustracijoje „Pirmoji Lietuvoje nepilnamečių nusikaltėlių auklėjimo įstaiga Kalnaberžės dvare”. Fotografas J. Jasiulis. Apie 1920 m.
Tyrimą remia / iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė
Parengta pagal Dziennik Wileński 1916 m., Wilnaer Zeitung 1916 m., Dabartis 1917 ir 1918 m.
Daugiau įdomybių matyt bus galima paskaityti 2025 m. knygoje „Vilniaus miestiečių kasdienybė Pirmojo pasaulinio karo metais”.
