Ir šiandieną galime sutikti naivuolių, prisiklausiusių anapusinių balsų, ir teigiančių, kad žemė plokščia. Na, tokia visai plokščia, o virš jos esantis dangaus skliautas žvaigždelėmis aplipdytas. Norit tikėkit, norit – ne, bet prieš kurį laiką ir pats buvau sutikęs tokį vatniką Viktorą, kuris ne tik skiepų žala tikėjo, bet ir apsiputojęs aiškino, kad Žemelė yra plokštut plokštutėlė. Tiesą sakė Enšteinas: „Begaliniai yra tik du dalykai: Visata ir žmonių kvailumas. Bet dėl Visatos nesu tikras.” Ir aš nesu tikras, ar vatnikų kvailumas nėra beribis, bet mūsų kelionės į svečias šalis tikslas yra kitas: svečiuosimės pas aiškiaregį, moksliniais tyrimais įrodžiusį, kad mūsų planeta nėra plokščia. Taip, jūs spėjote teisingai – suksime ienas į Lenkiją, į Olštyno miestą, o jame ieškosime senovinės pilies, kurioje mus ir pasitiks garbusis Mikalojus Kopernikas.
Vėlyvaisiais viduramžiais gimęs drąsuolis rimtai domėjosi astronomija, ir netruko paneigti geocentrinę teoriją, teigusią, kad Žemė yra visatos centras. Anuomet tai buvo itin drąsu, nes plokščios Žemės teoriją atkakliai gynė Bažnyčia, o už jos tiesų neigimą galėjai būti apšauktas eretiku, ir smagiai paspirgintas ant laužo, kaip ir nutiko Koperniko idėjas okultiniams tikslams naudojusiam Džordanui Brunui, vos išsisuko nuo pakepinimo ir Galilėjus. Kaip gi Mikalojus Kopernikas sugebėjo viduramžių tamsybėje išlikti sveikas ir gyvas, skleisdamas, rodos, itin prieštaringas bažnytinėms tiesoms mintis? Ar garsusis mokslininkas išties buvo lenkas, kaip kad teigia atkakliai jį lenkinantys šiandieniai kaimyninės šalies istorikai? Ir apskritai, kuo gi užsiėmė Kopernikas anuometėje Rytų Prūsijoje, kurioje lenkiškumo buvo tiek, kiek katinas priverkė? Keliaujam į XV amžių, ir rasime daugelį atsakymų.
Kelias iki Olštyno nėra tolimas, tačiau muziejaus lankymui nesirinkite pirmadienio – tądien Varmijos ir Mozūrų vaivadijų muziejus pilyje uždarytas.
Ką bendro asteroidas 1322 ir krateris Mėnulyje turi su Olštynu ir Varmija? Tai tikrai kosminis ryšys, nes juos sieja Mikalojaus Koperniko asmuo. Asteroidas ir reljefo forma buvo pavadinti didžiojo astronomo vardu, o jis 40 savo gyvenimo metų praleido Varmijoje, iš kurių keletą – Olštyne. Gimė Torunėje (1473 m.), studijavo laisvuosius menus Krokuvoje, teisę Bolonijoje, mediciną Paduvoje, praktikavo popiežiaus kanceliarijoje Romoje, kanonų teisės daktaro laipsnį įgijo Feraroje. Tačiau būtent Varmijoje, kurią vadino „tolimu žemės kampeliu“, jis apsigyveno, ėjo Varmijos kapitulos kanauninko pareigas, dirbo literatūros, diplomatijos, ekonomikos ir medicinos srityse, atliko astronominius stebėjimus ir kūrė revoliucinę heliocentrinę teoriją, kurią aprašė veikale „Apie dangaus sferų sukimąsi“.
Kopernikui skirtoje ekspozicijoje rasime įspūdingą paveikslą, vaizduojantį anuo laikmečio istorines asmenybes – štai jų aprašymai lenkiškai.
1495 m. savo dėdės, Varmijos vyskupo Lukaszo Watzenrode’o pastangomis Kopernikas tapo kanauninku. Į Varmiją jis atvyko 1503 m. ir iš pradžių apsistojo Lidzbarke Varmijoje, kur dirbo vyskupo sekretoriumi ir gydytoju. Kartu su juo dalyvavo tokiuose politiniuose įvykiuose kaip Prūsijos žemių suvažiavimai ir Lenkijos-Teutonų derybos. Nepaisant šių pareigų, jis neapleido astronomijos ir sukūrė heliocentrinės teorijos metmenis. 1510 m. jis paliko vyskupo dvarą ir apsigyveno Fromborke, kur jam buvo patikėtos kapitulos kanclerio ir dvarų inspektoriaus pareigos. Iš viso čia praleido 29 metus, vienodai atsidavęs ir savo „profesinei“ veiklai, ir dangaus tyrimams. Pastaruosius, be kita ko, panaudojo 1513 m. Tarybos jam pavestame kalendoriaus reformos darbe.
Koperniko darbų ir atradimų istoriją įtaigiai pasakoja Olštyno pilyje įrengta multimedija, tiesa, labai praverstų subtitrai anglų kalba.
Svarbiausių kapitulos pareigų – jos valdų administratoriaus – patikėjimas buvo susijęs su Koperniko persikėlimu į Olštyno pilį. Iš ten 1516-19 m. jis administravo Olštyno ir pinigų valdas. Be kita ko, jis rūpinosi karo ištuštėjusių kaimų apgyvendinimu. 1517 m. jis parašė traktatą apie pinigų reformą, kurį po dvejų metų išplėtojo („Traktatas apie monetas“), suformuluodamas dėsnį, kad „blogi pinigai išstumia geresnius“. Nuolatinis jo astronominių tyrimų pėdsakas – jo rankomis padaryta ir iki šių dienų išlikusi lenta ant pilies vienuolyno sienos. 1520 m. Kopernikas grįžo į Olštyną, kad paruoštų jį gynybai nuo laukiamo kryžiuočių puolimo. 1521 m. sausį teutonų pajėgos atrėmė miesto sienų šturmą, o Kopernikas buvo paskelbtas Olštyno gynėju.
Šiais stačiais ir siaurais laiptukais Kopernikas lipdavo į tuomečiam elitui skirtą ypatingą patalpą – tupyklą, kuria kadaise naudodavosi tik kilmingieji.
Erkerinis tualetas buvo skirtas Olštyno pilies administratoriams, panašų atrasite ir Valdovų rūmų fasade Vilniuje, bet tai jau kita istorija.
Nuo 1521 m. vidurio Kopernikas vėl gyveno Fromborke ir ėjo svarbias pareigas: Varmijos komisaro, vyskupijos administratoriaus, kapitulos kanclerio. Nuo 1525 m. jis buvo atsakingas už derybas su protestantiškąja Prūsija. Jis taip pat toliau vykdė astronominius tyrimus ir rašė kitus savo veikalo skyrius. Tačiau „Apie revoliucijas…“ išleidimą atidėliojo, nors popiežius buvo palankiai nusiteikęs. Galiausiai Koperniko gyvenimo veikalas buvo išleistas prieš pat jo mirtį 1543 m. Astronomo kūnas buvo saugomas Fromborko katedroje. Nuo 2004 m. vykstančio mokslinio tyrimo dėka buvo surastas jo kapas ir identifikuoti palaikai. 2010 m. jie buvo perlaidoti katedroje.
Varmijoje Kopernikas minimas įvairiais būdais. Per vietas, susijusias su jo gyvenimu, veda Koperniko takas. Fromborke veikia Mikalojaus Koperniko muziejus, kuriame, be kita ko, pristatomos parodos, skirtos jo globėjui. Jo mintis ir darbus taip pat pristato paroda Varmijos ir Mazūrijos muziejuje Olštyne. Šiame mieste Kopernikas taip pat turi gatvę, biustą ir paminklą su suoleliu. Planetariumas, atidarytas minint 500-ąsias jo gimimo metines, taip pat yra paminklas jo garbei. Koperniko vardu pavadinta ligoninė, trys mokyklos ir UWM Medicinos mokslų fakultetas. Švenčiant Mikalojaus Koperniko metus (2013 m.), Mokslinių tyrimų centre buvo įkurta Koperniko laboratorija, o Olštyno alaus darykla išvirė levandinį „Copernicus Gruit“.
Olštyniečiai didžiuojasi garsiojo mokslininko sąryšiu su jų miestu, tad nenuostabu, kad prie pilies rasime Koperniką minintį informacinį stendą.
Pasidairykime Kopernikui skirtoje ekspozicijoje viduramžius menančioje Olštyno pilyje.
Atvykusieji Olštynan nepraleidžia progos įsiamžinti, prisėdę prie garsiojo astronomo, įdėmiai žvelgiančio į viliojančias dangaus paslaptis.
Pasisvečiuoti pas Olštyno pilyje įsikūrusį Mikalojų Koperniką mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
