Politikams suskubus dalintis miške tebevaikštantį briedį, pasidairykim į prasprūdusius pro daugumos akis skaičius. Daugiamandatėje barjerą peržengė šešios partijos, kitos devynios liko „už borto”. Kiek gi jos pelnė balsų, ir ką tai sako? Kur lenkiu? Link 100.000 vatkų, prezidento rinkimuose balsavusių už Vatkų. Antai, Vatkaus vedama liaudiškoji partija pelnė ~33 tūkstančius balsų. Dar 27 tūkstančiai teko „kaalycyjai”. Koloradkę seginčio Voldemorto partija gavo net 48 tūkstančius, o už gerus darbus teisto Abonento partijėlė nugvelbė mažiausiai – vos 9 tūkstančius. Prieš paramą Ukrainai balsuojančio Gražuolio vedama partija rinko visai solidžiai – 17 tūkstančių balsų, dosniai balsų teko nacionalistams – net 35 tūkstančiai. Taigi, sudėję Vatkaus, „kaalycyjos”, Gražuolio balsus ir pridėję pusę Voldemorto gautų balsų – jie neabejotinai tektų Vatkui, jei rinkimuose nebūtų itin krikščioniškos sąjungos – gauname tuos pačius 100.000 glušpetrių, pasirengusių balsuoti už nestabilios būsenos veikėjus. 100.000 – įspūdinga!
Kas gvelbs šios gausios glušų bendruomenės balsus antrame ture? Berods, didžiausia tikimybė juos susirinkti yra žemaitukų partijai, menkai kuo besiskiriančiai su Vatkaus ar Gražuolio šutvių ir „kaalycyjos”. Tiesa, žemaitukų kandidatų antrame ture nebus daug, nes ryškesnių asmenybių jie neturi. Pasisekė šiai grupuotei nugvelbti antikonservatoriškus balsus, tad būsimajam seime matysime dar vieną „tautos prisikėlimo” nevykėlišką projektą, tik šoumenų jame bus mažiau. Visgi žemaitukai spaus kišenėje kozirinę kortą, nes jokia koalicija be jų nesusidėlios, tad galės kaip reikiant pasispardyti ir kairėn, ir dešinėn. Grupuotės lyderiui gavus gerą klizmą iš dabartinių valdančiųjų, ir pasižadėjus juos už tai gerai „iš*isti”, dešiniųjų koalicija su žemaitukais vargiai įmanoma. Taigi teks įvairių mosčių „demokratams” bučiuoti žemaituką ne į lūpas, kad prisidėtų rezgant daugumą.
Ką išsireikalaus žemaitukas už bendrą obuoliavimą „vardan tos” (tik ne Lietuvos, o kišenės)? Seimo vado sostą ar ministerio portfelį? Suraukę ne antakius, demokratiškieji ir dvarponiai lauks antrojo turo rezultatų, tačiau yra 99,99% tikimybė, kad be žemaitukų jie neišvairuos daugumą. Kirba mintis: ar nėra užsienio šalelėje toliaregių strategų, sugebėjusių numatyti visą šitą dėlionę, ir rinkimuose spustelėjusių ne ant senai demaskavusių save Vatkaus ir Gražuolio (apie „kaalycyją” neverta ir kalbėti), o ant naujos kortos – žemaitukų? Tuomet tektų paploti Lietuvos neprieteliams už strateginį įžvalgumą, tik šaliai jis anaiptol nėra naudingas. O gal globaliu tikslu buvo įsprausti seiman žemaitukų pleištą, ir sukurti ilgalaikę patinę situaciją, kai niekaip nepavyks suformuoti valdančiąją daugumą? Irgi būtų pasiektas Lietuvai žalingas tikslas.
Tenka tik apgailestauti, kad gausus būrys politikos apžvalgininkų, analitikų, ekspertų ir žinovų nepastebėjo viso to, ką minėjau. Trumparegystė atsiranda tuomet, kai dairaisi tik į laimėjusių rezultatus, nors šiuomečiai rinkimai daugiamandatėje tų „laimėtojų” ne kažin kiek teparodė. „Demokratai” ir dvarponiai atkakliai tikisi Ekscelencijos palankumo, mainais į absoliutų nuolankumą, ir slapčiomis viliasi to palankumo įtaka vienmandačių rezultatams. Situacija, vienok, būtų buvusi visai kita, jei dabartiniai valdantieji po prapiltų prezidento rinkimų nebūtų vis taikęsi įspjauti Ekscelencijai į barzdą. Tačiau ambicijos, pasipūtimas, susireikšminimas, išpuikimas, europinių postų geidulys užgožė sveiką pagarbos valstybės vadovui pareigą.
(Skelbiamas tekstas yra asmeninė autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos.)
