Žvanga ginklai, aidi šūksniai, dunda būgnai. Lietuvos ekonomistai ne juokais suremia ietis, ginčydamiesi dėl „vis augančios” gerovės. Tauta suklususi stebi ekonomikos žinovų akistatas. Vienoje pusėje grumiasi Boguslavas Gruževskis, Romas Razutka, Raimondas Kuodis. Tai – visuomenėje autoritetą pelnę, tačiau žiniasklaidon rečiau pakliūnantys ekonomikos guru. Kitoje kariaunoje susitelkę dosniai penimi bankų klapčiukai – bankonomistai, uoliai giedantys šeimininkų nurodytas giesmes. Tos giesmės vis liaupsina nuolat gerėjantį gyvenimą, augančias VIDUTINES pajamas ir VIDUTINES pensijas, didėjančias įmonių apyvartas ir, savaime suprantama, bankų pelnus. Kodėl gi ekonomistų trijulė vis dalina pastabas bankonomistų giesmėms apie augančią gerovę? Panagrinėkim.
„Yra tikrovė, ir yra statistika”. Taip ar panašiai sakė kadaise vienas valdžios veikėjas. Statistika manipuliavo ir tebemanipuliuoja ne tik bankonomistai, bet ir visos valdžios be išimties. Norėdama parodyti vis „gerėjantį” gyvenimą ir augančią ekonomiką, nei viena valdžia nesikuklina žongliruoti statistikos vaisiais. Štai atlyginimų augimas – VIDUTINIS atlyginimas padidėjo tiek ir tiek, iki štai tokio dydžio. Nėra abejonių, kad algos auga, nes ir pinigai juk po truputį nuvertėja, tad reikia nuvertėjimą kompensuoti. Tačiau – kiek yra Lietuvoje gaunančių VIDUTINĮ atlyginimą, kiek yra vos minimalų pelnančių, ir kiek yra raškančių didžiausias algas? Vargu ar kas abejoja, kad absoliuti dauguma tenkinasi mažesnėmis už VIDUTINĮ atlyginimą pajamomis. Taigi, jei auga didžiausias algas susižeriančių pajamos, tai ir tas VIDUTINIS atlyginimas didėja, nors menkas pajamas gaunančių algos auga vos vos, o gal ir visai nedidėja. Tas pirmasis VIDUTINIO atlyginimo monas, kitaip tariant – elementarūs apgaulė, melas, falšas, manipuliacija.
Arba štai kitas „opiumas liaudžiai”. Auga(?) VIDUTINĖ pensija. Nutarė valdžia pensijas didinti VIDUTINIŠKAI dešimtadaliu. Puiku, bet pirma susižinokim, kiek yra gaunančių mažiau už VIDUTINĘ pensiją, ir kiek yra pamaloninamų valstybinėmis (t.y. padidintomis) pensijomis? Netruks paaiškėti, kad bemaž pusė tos VIDUTINĖS pensijos akyse nėra matę. Tarkim, žmogus gauna nedidelę, kokių penkių šimtų eurų pensiją. Valstybei jis nebeįdomus, atidirbo jai keliasdešimt metų, tad dabar gali skursti. Valdžia nutaria dar giliau bristi į skolų liūną, ir praskolinta jaunimo ateitimi pamaloninti šiandienius pensininkus. Kilnus poelgis, tik gaunančiam „riebią” tūkstančio eurų pensiją, ji augs šimtu, jei pensijos didinamos dešimtadaliu. O gaunantis kad ir keturis šimtus eurų, tenkinsis papildomais keturiasdešimčia. Sotus dar labiau pasisotins, o alkanas ir toliau badaus. Tokia tos VIDUTINĖS pensijos tikrovė, be sumanių manipuliacijų. O gal reiktų pensijas, viršijančias minimalų mėnesinį atlygį, visai nedidinti, iki kitų, tų biednesnių, pensijos nepakils iki MMA? Neišeis taip, nes valstybinėmis pensijomis dažniausiai apdalinti valdžioje buvusieji. Kaip gi čia skriausi likimo brolį, valdžios vyrai ir moterys? Tad ir toliau neteisybės monas bus slepiamas po VIDUTINĖS pensijos augimu.
Auga įmonių pajamos, ir tai yra puiku. Kiek tame augime tebėra (per Kazachstaną, Gruziją ir kitas šalis) flirtuojančių su Rusijos diktatoriumi, nėta žinoma. Neseniai vykęs kai kurių verslininkų vojažas pas valdžios vyrus ir graudūs verksmai dėl prarandamo pustrečio šimto milijonų liudijo, kad „procesai vyksta”. Naujoji valdžios koalicija nedvejodama atriša rankas ir toliau murkdytis pelnymuisi kitų kančių bei valstybės biudžeto sąskaita. Tiek to, tegul pelnosi, tai kaip dalinsis su kitais? Ar vėl augs VIDUTINĖS pajamos iš dividendų, tantjemų, nuomos, turto vertės prieaugio ir kitų šaltinių, o mokesčiai išliks neadekvačiai maži turtingiausiųjų ratui? Ar ir toliau viešojo sektoriaus finansų badas bus kamšomas naujomis skolomis ir vidutiniajai klasei didinamais mokesčiais? Gal ir mokesčius bus imtasi vertinti VIDUTINIAIS rodikliais, gudriai nutylint turtingiausiems itin palankią mokestinę tvarką?
Tikrosios tiesos nesužinosime, kol dosniai pašerti bankonomistai seks pasakėles apie „ekonomikos augimą” žiniasklaidoje, suktai nutylint to „augančio” pinigų pyrago raikymo gudrybes. Jokia paslaptimi nėra, kas susikemša liūto dalį „augimo” pajamų, o kam telieka vargani trupiniai iš praskolinto valstybės aruodo. Turbūt todėl tikrieji ekonomistai – ne nupenėti bankų klapčiukai – ir nesutinka su besaikėmis ir suktomis manipuliacijomis VIDUTINIAIS algos, pensijos, pajamų augimais, nes didžiajai daliai visuomenės tie augimai tėra menkai pasiekiami.
