Dar gerokai iki karo Ukrainoje pradžios putininiai kariškiai apsupo šį objektą, pradėtą statyti dar 1977-ais. Tikėtina, kad atnaujinę darbus superslaptame sovietinio laivyno objekte, rusų kariškiai ruošė jo panaudojimą ar agresijai prieš Ukrainą, ar užgrobto Krymo gynybai, ar kovai už amžinuoju priešu – Jungtinėmis Valstijomis. Tiesa, penkiolika metų statytas ir bemaž baigtas objektas buvo apleistas po sovietų sąjungos griūties, ir jame lankytis įniko metalų vagys. Ilgapirščiai anuomet siautėjo ne tik buvusiuose kariniuose objektuose, bet ir užsidariusiose pramonės įmonėse, joms priklausiusiose poilsio bazėse, žlugusių kolūkių administraciniuose pastatuose – visur, kur galėjo nukniaukti metalus. Vogtą metalą noriai supirkinėjo ir Vakarų Europon vežė apsukrūs veikėjai, šiandieną prisistatantys solidžiais verslininkais, nors už prekybą vogtu turėjo būti baudžiama. Pakišos muitininkams ir valdininkams, kyšių dėka išsistačiusiems solidžius namus, plačiai atverdavo vartus į Europą vogtu metalu krautiems vagonams ar sunkvežimiams, bet tai jau atskira tema.
