AIDAI

Petras Bluzma. Ruonių namuose (III) N-18

Ruoniai ir žmonės
Ruoniai buvo medžiojami nuo seniausių laikų. Tą rodo ir Lietuvos pajūryje archeologiniuose kasinėjimuose gausiai randami jų kaulai. Bet medžioklė primityviais ginklais didesnės įtakos žvėrių gausai neturėjo. Padėtis greit pakito ėmus medžioti šautuvais, kurie labai palengvino medžioklę. Todėl per pastaruosius 2-3 šimtmečius daugelyje žemės vietų ruonių labai sumažėjo, o kai kurios jų rūšys išnyko. Panaši padėtis yra ir su Baltijos jūros ruoniais, – jeigu prieš šimtą metų jų buvo daugiau kaip 100 tūkstančių, tai per vėlesnius dešimtmečius dėl medžioklės, cheminio vandens užterštumo ir kitų priežasčių ruonių liko tik keletas tūkstančių. Dar vėliau dėka apsaugos visų trijų rūšių ruonių vėl pagausėjo. Dabar gausiausias (apie 50 tūkst.) ir plačiausiai išplitęs yra pilkasis arba ilgasnukis ruonis.
Baltojoje jūroje grenlandinių ruonių gausa taip pat smarkiai kito. Vietos gyventojai pomorai šiuos ruonius ne vieną šimtmetį medžioję savo reikmėms jų gausai didelės įtakos neturėjo. Jų skaičius ėmė mažėti prasidėjus verslinei medžioklei. Po II-jo Pasaulinio karo dėl mėsos ir riebalų šių ruonių kasmet buvo sumedžiojama iki 300 tūkstančių. Vėliau dėl vertingo kailio Baltojoje jūroje imta medžioti ir tik ką gimusius ruonių jauniklius. 1960-1970 metais kasmet jų buvo sumedžiojama po 20-35 tūkstančius. Dėl medžioklės, ledų tirpimo ir laivybos trikdančių ruonių veisimąsi ir jauniklių vedimą ant jūros ledynų, jų gausa sparčiai mažėjo, -iki maždaug 200-300 tūkstančių ruonių 20-o amžiaus gale.
Norėdamas pažinti ruonius ir jų gyvenimą, turėjau iš arti stebėti ir jų „medžioklę“, teisingiau – labai žiaurų masinį ruonių jauniklių žudymą. Jis nė iš tolo nepriminė kadaise vietos gyventojų vykdytų ruonių medžioklių. Ruoniukai buvo ne šaudomi, o užmušami kobiniais, po keletą velkami į numatytas vietas, kraunami į didelius tinklinius krepšius, kuriuos galingi malūnsparniai gabendavo į krante esančią dorojimo aikštelę. Joje keliolika kailialupių bematant nudirdavo ruoniukų kailius kartu su poodiniais riebalais. Šalia įrengtame apdorojimo ceche nuo kailių buvo šalinami riebalai, kailiai sūdomi bačkose, kurios vėliau gabenamos į kailių išdirbimo įmonę.
Dienoraštis
1970.03.04
Beveik visą dieną praleidau krante, – pradžioje apdorojimo aikštelėje, vėliau kailių apdirbimo ceche. Šiandieną kartu su jaunikliais malūnsparniai atskraidina ir „sumedžiotas“ suaugusių ruonių pateles, nes patinai dar nelipa ant ledo. Pateles, kaip ir jauniklius, muša per galvą mietais su lenktais geležiniais antgaliais. Dalis atvežtų patelių, nors ir sudaužytomis galvomis, būna dar gyvos – šnirpščia krauju, bando šliaužti. Kai kurias kailialupiai pribaigia, o kitoms dar spurdančioms lupa odą ir lašinius. Mane visą laiką stebino žiaurus šių žmonių elgesys su žvėrimis. Dažnai jie pusgyvius ruonius visai be reikalo, tarsi jaustų malonumą, spardo kojomis, bado jų snukius peiliu, geležiniais kabliais daužo ir taip jau sudaužytas kruvinas galvas. Net besilankydamas mėsos kombinatuose retai kada matydavau tokių žiaurių vaizdų, kokie čia vyko ištisai.
Jaunikliai ir suaugę ruoniai lupami labai lengvai ir greitai. Pradžioje rėžiamas pjūvis nuo smakro per pilvą iki užpakalinių „ląstų“. Po to, keliais vikriais peilio judesiais oda su lašiniais atskiriama nuo šonų, atpjaunama nuo snukio, nupjaunama ties užpakaliniais, o vėliau ir ties priekiniais „ląstais“, juos išnėrus. Štai ir viskas. Tas užtrunka porą-trejetą minučių. Tiek jauniklių, tiek suaugusių nuluptos odos su lašiniais klojamos ant sniego atšalti. Jauniklių lašiniai pilvo srityje yra 2-4 cm, suaugusių – 5-7 cm. storio. Nustebino tai, kad visi raumenys yra tamsiai raudonos, kone juodos, spalvos. Matyt, taip yra dėl didelės hemoglobino koncentracijos kraujuje, – tas leidžia ruoniams ilgą laiką nekvėpuoti panėrus į vandenį.
Ruonių kailio danga ir spalva su amžiumi labai kinta. Tik gimę ruoniukai yra šviesiai gelsvos spalvos, o kailis šiltas, jo plaukai ilgi, tankūs. Labai greitai, gal per keletą dienų kailio gelsvumas dingsta, ruoniukas tampa sniego baltumo. Po 2-3 savaičių ruoniukams išsišėrus, jų kailis tampa pilkas, bet taip pat tankus ir purus. Suaugusių kailio plaukai reti, trumpi, prigludę, o jo spalva, priklausomai nuo amžiaus, kinta nuo pilkos ar gelsvos iki rusvos su įvairaus dydžio ir spalvos dėmėmis. Ruonio galva, lyginant su išpampusiu verpstės formos kūnu, yra gana maža, su iltimis ir aštriais kitais dantimis. Priekiniai „ląstai“, t.y. plaukmenys, turi po penkis ilgus, lenktus, juodus nagus. Užpakaliniai vertikaliai stovintys „ląstai“ yra abipus labai trumpos, vos keleto centimetrų ilgio, uodegos. Jie taip pat turi nagus, bet jie trumpi, ploni ir tiesūs, prigludę vidinėje pusėje. Jaunikliai auga labai greitai, – tik gimę jie sveria 8-10 kg., o po 10 dienų pasiekia 20 kg svorį.
Ruoniukų ir suaugusių ruonių kailiai, atvežus juos į apdorojimo cechą, pirmiausia maudomi vonioje, kad nuplauti kraują. Po to mezdrinimo mašinomis nuo jų pašalinamas riebalų sluoksnis. Vėliau darbininkai ištempia kailius ant lenktų medinių plokščių, ir ilgais peiliais pašalina riebalų likučius, apipjausto išsikišusius pakraščius. Tada jie skalbikliais plaunami šiltame vandenyje, po to spaudžiant besisukančiais volais pašalinamas vanduo. Tada kailiai keturkampiuose cementiniuose baseinuose klojami vienas ant kito gausiai barstant druska. Po 7 dienų kailiai išimami ir, nukračius druską, dedami į statines bei vežami į Kazanę kailių išdirbimui. Nuo kailių nugrandyti ir į statines sudėti riebalai siunčiami į Archangelską, kur iš jų gaminami medicininiai „žuvų taukai“, kiti produktai. Dalis nupjautų ruoniukų priekinių “ląstų“ nulupama ir vėliau parduodama Archangelsko galanterijos kombinatui, kur iš jų gaminamos moteriškos piniginės. Po kailių lupimo likę ruonių kūnai, nupjovus snukius ir užpakalinius „ląstus”, parduodami (po 0,45 rub./kg) žvėrelių fermoms.
Šiandieną visas žvėriamušių brigadas malūnsparniai perkėlė į kitą vietą, nes senojoje ieškant ruoniukų jau tekdavo nutolti nuo palapinių 5 km ar net daugiau. Vakarop iš naujos vietos buvo atskraidinti pirmieji tinklo nešuliai su ruoniais. Iš viso per dieną „sumedžioti“ 4 tūkstančiai ruoniukų, o ceche apdoroti 2,3 tūkst. jų kailiukų. Pernai apie 2-3 tūkst. “sumedžiotų” ruoniukų nuskendo naktį jūroje prasidėjus štormui ir ledų grūsčiai. Vos spėta išgelbėti žmones. Už tai verslo organizatorius Tomilovas gavo papeikimą, kad nepaklausė sinoptikų perspėjimo ir leido iš vakaro „medžioti“ ruoniukus.
Šiandieną pas žvėriamušius ant ledo buvo nuskridusi kino operatorių grupė iš Maskvos. Norėjo filmuoti, turbūt kino kronikai, kaip medžiojami ruoniai. Pareikalavo, kad žvėriamušiai apsivilktų baltus chalatus ir vaizduotų, kad ruonius šaudo šautuvais. Tie pareiškė, kad neturi tokiems dalykams laiko, ir išsiskirstė. „Mokslinčių“ būrys vakar pasipildė trimis vyrukais iš Leningrado, Maskvos, Archangelsko. Jie matuoja ruonių kūną, ima tyrimui kiaušides, apatinį žandikaulį ir vieną nagą amžiui nustatyti.
(Tęsinys netrukus.)

Autoriaus nuotraukos.

Parašykite komentarą

Scroll to Top

SUSISIEKITE