Lankydamasis Japonijoje, žavėjausi šios šalies žmonių kruopštumu. Ką bedarytų, kuo tik užsiimtų – viską padarys be galo atsakingai. Kiekvienas vertina savo darbą, supranta jo svarbą visuomenei, stengiasi jokiu būdu neapvilti. Ne veltui užrašas „Made in Japan” visada buvo ir bus aukščiausios kokybės gaminio požymiu. Ar tai būtų garso aparatūra, buitinė technika ar tas pats automobilis – „Made ir Japan” reiškia itin atsakingai atliktą darbą ir ilgaamžį eksploatavimą be rūpesčių. Todėl ir Lietuvoje japoniški automobiliai, tiesa, neretai surenkami Turkijoje, naudojasi pirkėjų pasitikėjimu.
Kinai irgi stengiasi kaip moka. Išvydę prieš akis sankcijų apribotą ruzziją, netrunka atidaryti joje bemaž tūkstantį automobilių salonų, ir ima boginti savuosius automobilius. Pradžioje pažada rusams itin geras kainas ir įmanomai geresnę kokybę, tačiau netrunka persigalvoti. Visomis tiesomis ir netiesiomis ruzziją iki šiol pasiekia ir vakarietiški automobiliai, gabenami per trečiąsias šalis. Jie yra tokie brangūs, kad įpirkti gali tik dideles pajamas gaunantys, bet pirkėjų netrūksta, nes alternatyva viena – kiniška produkcija. Pastaroji neturi rimtų galimybių įsitvirtinti Europoje ar JAV, tad atsivėrusi ruzzijos rinka vilioja kinus it medus muses.
Ruzzijos pramonė per putininio režimo valdymo metus taip nusistekeno, kad nesugeba pagaminti nei variklių, nei pavarų dėžių. Dar sovietmečiu Toljatyje pastatyta milžiniška automobilių gamykla, gaminusi VAZ markės automobilius („Žigulius”) sugebėjo gaminti visus reikiamus automobiliui agregatus, o šiandienė ruzzija tam nebepajėgi. Rūpestingiau prižiūrimi ir antikorozinėmis dangomis padengti „Žiguliai” važinėja iki šiol, o kaip gi kiniška produkcija? Tikrovė ta, kad už agresiją prieš Ukrainą rusai moka, pirkdami tokios „kokybės” automobilius, kurių dykai neimtume, tik kainuoja jie ruzzijoje kaip neblogi vakarietiški automobiliai Lietuvoje.
Bemaž visuose šiandieną ruzzijoje gaminamuose automobiliuose – kiniškos pavarų dėžės ir varikliai. Apie jų ilgaamžiškumą neverta tuščiai kalbėti, o kokybė tokia, kad aukščiausios pavaros (dauguma pavarų dėžių turi tik penkias pavaras) savaime išsijungia – peršoka į žemesnę pavarą. Paplušėję, kinų konstruktoriai problemą, rodos, išsprendė, tačiau viena bėda lieka neišvengiama – rūdijimas. Internete gausu vaizdo siužetų, kuriuose apsigavę rusai pavėluotai bando matuoti kėbulo dalių antikorozinę dangą. Ši varijuoja labai įdomiai: variklio skyriaus dangtis – kapotas – apačioje pacinkuotas (tiesa, neaišku, kokios kokybės sluoksniu), o viršuje tik padažytas. Žinant, kad kapoto viršui kliūva liūto dalis žiemą barstomo sniego, jis surūdys per metus-dvejus.
Dar įdomiau atrodo kėbulo dalių cinkavimas. Durelės dažniausiai pacinkuotos, tačiau viduje, kur itin linkę „kabintis” rūdys, jokio pacinkavimo nėra. Variklio skyrių gaubiančios kėbulo dalys kinų cinkuojamos pasirinktinai – šita pacinkuota, šalia esanti – tik padažyta. Nestebina, kad praėjus geram pusmečiui, gerai gaunančios karščio ir drėgmės kėbulo dalys aplink variklį jau ima rūdyti siūlių vietoje. Metai kiti, ir variklio skyriaus aplinka bus padengta rūdimis. Kalbame ne apie kelis tūkstančius (perskaičiavus į eurus) kainuojantį automobilį, o dvidešimt ir daugiau tūkstančių kainuojantį. Kinai pernelyg nesirūpina – neturi daugiau ką pirkti eilinis rusas, nes jų pačių gaminamos LADOS (tų pačių „Žigulių” varganas pratęsimas) tokios neįmantrios techniniais sprendimais, kad rusai verčiau perka kiniškus kledarus ir atlieka rūpestingą jų antikoroziją.
Pasakoti apie ruzzijos gyventojų godas automobilizmo srityje galima ilgokai, nes karui uoliai pritarę rusai nepajėgūs buvo numatyti, kokią kainą mokės. Agresorėje trūksta ne tik padoresnių automobilių, bet ir efektyvių vakarietiškų medikamentų, medicininės technikos ir t.t. Kadaise sugebėjusi apsirūpinti tegul ir primityvia, tačiau gana patvaria automobiline technika, putininė ruzzija šiandieną teišgali tik šerti karinį kompleksą ir gaminti žudymo mašinas. O ir rusų džiaugsmas dėl nusipirktų kiniškų kledarų netruks išblėsti po metų kitų, kai šie galutinai perpus nuo rūdžių ar „užkals”.
