Apsižiūrėjau, kad mūsų klajonėse po sovietmečio realijas dar nebuvome užsukę į kinematografininkų valdas platesniam anuomečio kino pažinimui. Neskubėkite visą užbraukti juodu brūkšniu, kaip daro chronišku istoriniu daltonizmu sergantys sovietmečio „tyrėjai”-„žinovai”-„ekspertai”-„analitikai”: būta meniškų ir daugiaplanių kino juostų, ypač Baltijos šalių bei Sakartvelo (tuomet vadinto Gruzija) kinematografininkų kurtų. Visgi pažintį su tuomečiu kinematografu pradėsime nuo 1979-ais pasirodžiusio pirmojo sovietinio „veiksmo” filmo „XX amžiaus piratai”, tapusio pelningiausia SSRS kino juosta: metų viduryje imtas rodyti filmas susilaukė daugiau nei 90-ies milijonų(!) žiūrovų, o iki imperijos žlugimo jį pamatė net 120-mt(!) milijonų sovietijos piliečių. Pirmasis blokbasteris buvo rodomas geriausiuose kino teatruose, tad neatsitiktinai Vilniuje jis pirmiausia rodytas „Lietuvoje”: ten jį ir išvydo anuomet dar paaugliu buvęs kuklus jūsų gidas. Nereikliam ir patikliam sovietijos piliečiui filmas tiko ir patiko, nes dinamikos jame išties netrūko, o ir pirmą kartą sovietų imperijoje buvo parodytos karatė kovų scenos.
1979-ųjų vasarą pradėtas rodyti sovietinis blokbasteris „XX amžiaus piratai” sukėlė absoliutų furorą, per pusmetį išvystas 90-ies milijonų žiūrovų.
Prieš pradėdami gardžiai juoktis iš nesibaigiančios kino kliurkų virtinės, prisiminkim naivoką ir lėkštą filmo siužetą, atsiduodantį propagandiniu tvaiku. Aštuntojo dešimtmečio pabaiga. Sovietų krovininis laivas „Nežin“ gauna didelį opijaus krovinį farmacijos pramonei tolimame užsienio uoste ir plaukia į Vladivostoką. Pakeliui įgula jūroje išgelbsti jūroje buvusį vyrą, vardu Salehas (aktorius Talgatas Nigmatulinas), kuris papasakoja, kad buvo išgelbėtas iš krovininio laivo, kuriame užsidegė medvilnės krovinys. Netrukus „Nežino” įgula randa apleistą laivą „Merkurijus“ ir sovietų kapitonas išsiunčia grupę jūreivių jo apžiūrėti. Tuo tarpu Salehas prasiskverbia į radijo patalpą ir, mirtinai sužeidęs radistą, išjungia radijo stotį.
„Merkurijaus” variklis staiga „atgyja“, laivas priartėja prie „Nežino“ ir piratų komanda puola „Nežiną” abordažu. Po nelygios kovos su neginkluotais sovietų jūreiviais piratai užgrobia laivą, uždaro išgyvenusius į kajutes, perkrauna opiumą į savo laivą ir į „Nežino“ triumą prikrauna sprogmenų, kad jį nuskandintų. Vyresniajam mechanikui pavyksta išsilaisvinti iš pančių ir išlaisvinti kitus. Piratai uždaro bibliotekininkę ir barmenę bibliotekoje, tad bebaimis mechanikas neria į pavojingą kelionę per užtvindytus skyrius, kad jas išlaisvintų. Sovietų jūreiviai nuleidžia gelbėjimosi valtį ir, uždegę jūroj išsiliejusį mazutą, pasislepia už ugnies ir dūmų uždangos, kad piratai nepastebėtų gelbėjimosi valtį „Nežinui“ nuskendus.
„XX amžiaus piratai” tapo daugiausia pajamų pelniusiu sovietiniu filmu, pamatytu 120-ies milijonų žiūrovų.
Taigi, sovietiniai jūreiviai atsiduria, rodos, beviltiškoje padėtyje – jų valtis plūduriuoja kažin kur vandenyno toliuose, kepinant saulei, o artimiausia žemė yra gal už tūkstančių mylių. Reikia tik nepamiršti, kad ir šis filmas sukurptas pademonstruoti, kokie gi išradingi ir niekad nepasiduodantys yra „tarybiniai žmonės”, tad jiems netrunka nušvisti išeitis. Srovė neša valtį į pietryčius, tolyn nuo laivybos kelių. Pasimetę bangose, jūreiviai horizonte pamato žemę. Valtis išplaukia į krantą, tačiau jūreiviai atokioje salos įlankoje aptinka pažįstamą piratų laivą. Jūreiviai sugauna piratą Nojų, bet jį nužudo vietinė mergina Maa, turinti su juo suvesti sąskaitas: piratai, užgrobę salą, išžudė visus vietinius vyrus ir prievartavo moteris, o Nojus nušovė salos gyventojos tėvą. Kapitonas mano, kad ryte piratai pradės ieškoti saloje dingusio bičiulio, todėl nusprendžia užimti jų laivą dar naktį.
Palikusi moteris nuošalioje grotoje, sovietinė įgula užgrobia piratų laivą. Tačiau vakare piratai išplaukia ieškoti paliktų moterų. Ryte piratai priartėja prie „Merkurijaus“ kateriu, iškėlę baltą derybų vėliavą. Piratų kapitonas parodo, kad jie turi įkaites, be to, jis vienintelis žino įlankos farvaterį. Piratų vadeiva pasiūlo iškeisti laivą į katerį su maisto atsargomis, kompasu, žemėlapiu bei įkaitėmis, ir duoda laiko pagalvoti iki vidurnakčio. Sovietų jūreiviai suranda ir atidaro slaptą seifą, kuriame randa farvaterio žemėlapį ir piratų iždą, tačiau piratų naras išplukdo povandenines minas į vandens paviršių, taip užblokuodamas farvaterio kelią iš įlankos. Sovietiniams jūreiviams tenka sutikti su piratų pasiūlytomis apsikeitimo sąlygomis.
Vienam jūriniam konteineriui opijaus gabenti pasirenkamas solidus laivas, nors pigiau, greičiau ir paprasčiau būtų nuskraidinti krovinį lėktuvu.
Dar pasikrovimo uoste budriam sovietiniam kapitonui sukelia įtarimus pernelyg paslaugus ir mandagus plikis, ir nuogstavimai netrunka pasiteisinti.
Jūroje išgelbėtas Salehas pasirodo tyčia į sovietinių jūrininkų laivą infiltruotas provokatorius-karatistas, padedantis piratams užgrobti laivą.
Pagrindinis teigiamas herojus – „mechanikas Serioža” – bando iškvosti Saleho užmačias, tačiau šiam pavyksta gudriai išsisukti.
Piratai prisivilioja geranoriškus sovietinius jūrininkus prie, atseit, įgulos palikto laivo ir klastingai užpuola nieko neįtariančius „geriečius”.
Sovietiniai jūrininkai drąsiai duoda atkirtį kraugeriškiems piratams, tačiau jėgos nelygios, tad nepadeda ir karatė veiksmai.
„Drąsusis Serioža” nedvejodamas neria į apsemtą „Nežino” dalį, ir išlaisvina paskęsti pasmerktas įgulos nares.
Priplaukę atokią salą, herojiškieji sovietiniai jūrininkai kaip mat atpažįsta piratų laivą, ramiai prišvartuotą saugioje įlankoje, ir ryžtingai jį užima.
Rengdamiesi piratų laivo šturmui, sovietiniai jūreiviai paslepia moteris atokiame grote, tačiau piratai sugeba ir ten jas rasti.
Niekingieji ir niekšingieji piratai apsistoja štai šiose čiabuvių kaimelio lūšnelėse, prieš tai nužudę visus vyrus, ir imasi kirkinti vietines moterėles.
Sučiupę sovietinės įgulos nares, piratai netrunka pririšti moteris prie baslio, ir imasi skalbti joms kailį lazda – tokie žiaurūs ir kraugeriški yra.
Sovietinis kapitonas leidžiasi derėtis su piratais beginklis, nors šie net į tupyklą nešasi automatinius ginklus, bet bebaimiam kapitonui tai nė motais.
Negailestingas ir klastingas piratų kapitonas puoselėja kėslus apkvailinti ryžtingąjį sovietinį, tačiau šį nepergudrautų net Saliamonas.
Kad ir papradę savąjį laivą kuriam laikui, piratai išlieka gero ūpo, nes kurpia klastingą dorųjų sovietinių jūrininkų apgavystės planą.
Sovietinis kapitonas supranta, kad sprogus farvaterį blokuojančioms minoms, laivas atsidurs ant uolų, ir eina derėtis su piratų vadu. Šalys susitaria dėl mainų. Sovietų jūreiviai pasiima piratų iškankintas moteris, atsargų ir išplaukia kateriu. Tačiau jie toli nenuplaukia, met netrukus sugenda piratų sąmoningai sugadintas katerio variklis. Tuo tarpu piratai įlipa į laivą ir ima vytis katerį. Kapitonui įsakius, ryžtingasis Seriožą imasi beprecedenčio žingsnio: lipa ant uolų, įšoka į „Merkurijaus“ laivą, užgrobia radijo patalpą ir priverčia Salehą perduoti pavojaus signalą. Tuo pat metu į duris pasibeldžia dar vienas piratas, ir Serioža, prisidengdamas Salehu, pasprunka iš po automato šūvių pliūpsnio, o nedorėlis Salehas krenta negyvas.
Ryžtingasis Serioža spėja patekti ir į mašinų skyrių, kur įjungia atbulinę eigą visu greičiu, tad piratų laivas atsitrenkia į uolas ir sprogsta.
Salehas nužudomas, o Sergejus nušauna piratą pistoleto šūviu. Tada jis užgrobia mašinų skyrių ir, įjungęs atbulinę eigą, nukreipia „Merkurijų“ į uolas. Laivui atsitrenkus į uolą, Sergejus iššoka už borto ir grįžta pas savuosius draugus. Sovietų jūreiviai sutvarko katerį ir išplaukia į jūrą. Nuo kranto juos palydi Maa, kuriai nebereikia kęsti kraugeriškų piratų priekabes. Radijo eteryje pasklinda žinia apie piratų užpuolimą ir piratų salos koordinates.
Pusantros valandos trukęs kino kliurkų kratinys baigiasi neišvengiama sovietinių herojų pergale.
Sužinoti populiariausio sovietinio blokbasterio paikystes mums padėjo AIDŲ archyvas.
