Nors spėjome daug ką pamatyti, bet kelionė Romon per Velykas tapo nemenku išbandymu: visuose sakraliuosiuose objektuose mūsų laukė didžiulė minia atvykėlių-maldininkų ar tiesiog turistų, tad pavargęs nuo srauto personalas mandagus buvo anaiptol ne visuomet. Kaip bebūtų keista, bet Vatikano muziejaus apsaugininkai, nepaisant labai brangių bilietų (pirkome pirmenybinius, ne kitaip tiesiog nebebūtume patekę iki Velykų), su lankytojais bendravo labiau komandiniu, o ne draugiškai paslaugiu tonu. Slogoką bendravimą su kaupu kompensavo Viešpaties pasiųstas puikus oras, pamaloninęs saulutės spinduliais ir malonia šiluma, pakvietusia laukan daugybę Romos gyventojų, mikliai nusėdusių didmiesčio pievutes. Netrūko kaitinančių prieš saulutę bambą ir Vatikano muziejaus sode, tiesa, tramdė griežtas reikalavimas gazonais nevaikščioti, parašytas ir rusiškai – tai buvo vienintelis Romoje matytas viešas užrašas rusų kalba, nes po Krymo okupacijos (Romoje lankėmės 2016-ais) europiečiai mikliai nurinko rusiškus užrašus, išskyrus okupantei besimeldžiančią Serbiją ir porą kitų prorusiškų šalių (pvz. Slovėniją, Slovakiją).
Per Velykas gausu lankytojų Vatikano muziejuje, kiekvienas linkęs išeiti į pedantiškai sutvarkytą kiemą, iš kurio matyti šv. Petro bazilikos kupolas.
Koks bendras įspūdis, apimantis žengiant į Vatikano muziejų? Tai, neabejotinai, vienas lankomiausių objektų pasaulyje, sukaupęs milžinišką kiekį meno kūrinių, dosnių Europos (ir ne tik jos) šalių valdovų nuolankiai dovanotų Šventojo sosto šeimininkams daugelį amžių. Viliojo šie lobiai ir Romon atklysdavusius plėšikiškas armijas, tad ne veltui tarp mūsų lankytos šv. Petro bazilikos ir Angelo pilies buvo ant kolonų pastatytas dengtas koridorius, kuriuo šv. Petro vietininkai nešdavo kudašių pilin, gelbėdami savo gyvybę. Aukštos ir aklinos Vatikano muziejaus (ir paties Vatikano) sienos neginčijamai liudija pirminę gynybinę statinio paskirtį, turėjusią apsaugoti šv. Tėvo ir gausių jo tarnų ištaigingą gyvenimą. Būtent žodžiai „prabangus”, „ištaigingas”, „nerūpestingas” labiausiai tinka nusakyti nuotaiką, nenumaldomai apimančią įžengus Vatikano muziejun. Viskas čia dvelkia prabanga ir turtais, kuriuos rūpestingai sergi visa armija prižiūrėtojų ir apsaugininkų. Milžiniški gobelenai, paveikslai, įvairiausi kulto daiktai, statulos, skulptūros, Afrikos šalių reliktai, nepakartojama sienų ir lubų tapyba – akys raibsta nuo prabangos, jau nekalbant apie Siksto koplyčios tapybos burtus. Bažnyčia, vargu ar sekdama Kristaus mokymu gyventi kukliai, aukoti vargingesniems, per šimtmečius sukaupė nesuskaičiuojamus turtus ir nuolat juos gausina, gerokai primiršusi Dievo sūnaus gyvenimo principus ir patarimus mokiniams, ir prieš du tūkstančius metų, ir dabar nepaisančius Mokytojo žodžių…
Vatikano muziejuje sukaupta turtinga pačių įvairiausių meno kūrinių kolekcija, tarnaujanti nuolatiniam ir solidžiam Vatikano iždui pasipildymui.
Na, kad mūsų apsilankymas Šventojo Tėvo valdose nebūtų vien filosofiniai pasamprotavimai apie tikėjimo tiesų ir Bažnyčios nūdienos antagonizmus, trumpai prisiminkime Vatikano muziejaus „biografiją”. Vatikano muziejai (Musea Vaticana, lot.) yra Vatikano miesto viešasis – prieinamas lankytojams – muziejus. Jame eksponuojami kūriniai iš milžiniškos Katalikų bažnyčios ir popiežystės per šimtmečius sukauptos kolekcijos, įskaitant keletą žinomiausių romėnų skulptūrų ir svarbiausių pasaulyje Renesanso meno šedevrų. Muziejuje saugoma apie 70 tūkstančių(!) kūrinių, iš kurių tik/net 20 tūkstančių yra eksponuojami. Muziejuje dirba beveik pusseptinto šimto žmonių, kurie dirba keturiose dešimtyse skirtingų administracinių, mokslinių ir restauravimo skyrių. Muziejus įkurtas popiežiaus Julijaus antrojo XVI amžiaus pradžioje. Siksto koplyčia su genialiojo Mikelandželo dekoruotomis lubomis ir altoriaus siena, bei Rafaelio dekoruoti Rafaelio kambariai (Stanze di Raffaello) irgi yra Vatikano muziejų lankytojų maršrute, laikomi vienais kanoniškiausių ir savičiausių Vakarų ir Europos sakraliojo meno kūrinių. 2023-ais Vatikano muziejuje apsilankė beveik septyni milijonai žmonių. Tąmet Vatikano muziejus užėmė antrąją vietą po Luvro, ir trečiąją vietą lankomiausių pasaulio meno muziejų sąraše. Iš viso muziejuje yra 24-ios galerijos, arba kambariai, bei Siksto koplyčia, kuri yra paskutinis ir įspūdingiausias muziejuje lankomas kambarys.
Pasakojimą apie Vatikano muziejų ir jo vertybes pratęsiu jau rytoj, o dabar kviečiu AIDŲ prenumeratorius vidun vaizdo įrašų pagalba.
