Didingas, garsus, legendinis – visi Stounhendžui priskiriami epitetai. Kukliausiais skaičiavimais, Solsberio žemėje jis stovi jau keturis tūkstančius metų. Jis toks senas, kad jo istorija buvo pamiršta dar antikos laikais. Iki šiol nežinoma, kas pastatė šį grandiozinį megalitinį statinį, o svarbiausia – kokiu tikslu. Ir taip Europos centre stovi akmeninė paslaptis, žadinanti mokslininkų ir paprastų mirtingųjų smalsumą… Nepraeina metai, kad Stounhendže nebūtų pradėti kokie nors didelio masto tyrimai, nepradėti archeologiniai kasinėjimai. Tačiau tai aukso kasyklos: kaskart mokslininkai randa ką nors nauja. Ir tai nepaisant to, kad kiekvienas akmuo, kiekvienas riedulys, plyšys, griovys ir tranšėja buvo aprašyti ir išmatuoti šimtus kartų…
Kromlecho paslaptis. Pagal seniausią versiją Stounhendžas pastatytas dėl Merlino, vyriausiojo britų burtininko, kuris esą pastatė akmeninę šventyklą per naktį savo pergalės prieš saksus garbei. Tačiau XVII a. pradžioje architektas Inigo Džounsas padarė išvadą, kad druidai negalėjo pastatyti tokio statinio. Senovės romėnai buvo visai kas kita, jie buvo garsūs meistrai! Visuomenė tais laikais nebuvo labai pažangi – versija su romėnais buvo priimtina. Prireikė nemažai laiko, kol britai, Stounhendžo savininkai, suprato, kad romėnai čia niekuo dėti. Tai įvyko XVII a. pabaigoje, kai mokslininkai pagaliau gavo į rankas senovinį megalito kompleksą. Pirmasis nurimo istorikas ir archeologas Džonas Aubris. Jis ėmėsi kasti žemę aplink akmenų žiedą ir rado keistų duobių, pripildytų susmulkintos kreidos. Kruopštusis istorikas nustatė, kad jų buvo 56 ir jos buvo vienodais atstumais viena nuo kitos… Nuo XVIII a. pradžios mokslininkai suskubo tyrinėti ir matuoti kromlechą (taip jie vadina megalitinį pastatą, turintį apskritimo ar puslankio formą) iš visų pusių.
(Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
