Istorija žino ne vieną pavyzdį, kai žmonės garbino upes, tarsi jos būtų dievai, kurie likimo dėka atsirado žemėje. Bene garsiausias iš jų – Nilas. Net ir šiandien mokslininkai nenustoja stebėtis šiuo vandens šaltiniu. Nilas yra ne tik vienas didžiausių vandens kelių mūsų planetoje, bet ir daugeliu atžvilgių unikalus. Vaizdingi Nilo krantai primena tolimą praeitį, kai čia plaukiojo faraonų laivai ir sprendėsi viso Egipto likimas. Ši vieta tikrai savaip stebuklinga. Ji saugo atmintį apie daugybę su ja susijusių senovinių legendų. Nilas buvo garbinamas, jam buvo aukojamos dovanos ir jis buvo paverstas legendų herojumi…
Lenkdama ir nešdama savo vandenis, galinga upė nuolat juda. Kasmet ji išsilieja ir ant krantų palieka derlingo dumblo, ant kurio žmonės augina augalus. Pats Egiptas yra Nilo dovana žmonėms. Net ir šiandien, pažangos ir aukštųjų technologijų laikais, žmogus negalėtų gyventi sausringame šiaurės rytų Afrikos klimate, jei ne galinga upė, maitinanti šias žemes. Nenuostabu, kad jau tolimoje praeityje žmonės Nilą vertino su begaline pagarba. Jį laikė dievu, kuriam nešdavo vertingų dovanų. Mirtingieji jam meldėsi ir prašė, kad jis būtų jiems palankus.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
