Jau primiršote kadaise atsibasčiusius Lietuvon sovietinius kareivas? Tai galbūt redakcija primins juos kokia nors sena nuotrauka? Jei taip, tai grįžkim prie šiandienos, ir pasidairykim po pasaulį. Štai, apsupti arabų valstybių, izraeliečiai, aiškiai suprantantys, kad kiekvienas bet kuriuo metu privalo būti pasirengęs gynybai. Ne tik vyrai, bet ir moterys – kiekvienas ir bet kuriuo metu. Nepaisant aiškiai pažadėtos ir įgyvendinamos JAV karinės pagalbos. Nereikia jokių NATO 5-ųjų straipsnių ir panašios rašliavos, kad kiekvienas izraelietis būtų pasirengęs imti rankon ginklą, o amerikietis – pritarti karinei pagalbai. Ir vis tiek Izraeliui tenka būti pasirengus apšaudymui raketomis ir teroristiniams išpuoliams bet kurią dieną ir bet kur. Todėl ir pasirengę.
Europos vidury patogiai įsikūrę šveicarai, atrodo, neturėtų nieko bijoti ir rengtis kokiam nors ginkluotam konfliktui. Istorija, tačiau, primena, kad šveicarų kantonams yra tekę patirti karines situacijas ir nemenkai nukentėti. Todėl kasmet renka vyrus poros savaičių karinio parengimo stovykloms. Tenka paminėti ir Ukrainą, kuri gausiai palaistė žemę didvyriškų laisvės gynėjų krauju, išmokusi skaudžias okupacijos pamokas. Palinkėsim ukrainiečiams atsilaikyti ir išstumti agresorę iš istorinių Ukrainos žemių, kurios, beje, plyti gerokai toliau už šios šalies sienų. Šiandieną putininei imperijai priklausančios Krasnodaro, Rostovo ir kitos sritys kadaise buvo gausiai gyvenamos ukrainiečių, kurie buvo nuožmiai rusinami arba ištremti.
Verta prisiminti, kad agresorei įsiveržus Ukrainon, nebuvo jokios vokiečių ar amerikiečių brigados, nebuvo NATO oro gynybos misijos, bet ukrainiečiai sugebėjo sustabdyti okupantus. Nebeturėdami sunaikintos aviacijos, bet tūkstančiais guldydami galvas už tėvynės ir savo artimųjų ateitį. Atrodo, pavyzdžių, kaip turėtų būti organizuojamas visuotinis pasipriešinimas, esama galybės. Tai ir Pietų Korėja, ir Taivanas, ir tas pats Izraelis, ir minėtoji Šveicarija, ir kaimyninė Lenkija, apdairiai suplanavusi rengti visų vyrų mokymus agresijai atremti. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuvos planai?
Karštligiškai ieškome, iš kokių pinigų ATEITYJE stiprinsime krašto saugumą, Šaulių sąjunga stiprėja po truputėlį, galutinai nutilo kalbos apie visuotinį šaukimą net metus netrunkančiai karinei tarnybai. Apie jau tarnavusiųjų, net ir sovietinėje kariuomenėje, šaukimą kariniams mokymams net neužsimenama. Prisidėti prie krašto saugumo, kilus pavojui, gali kiekvienas vyras: kas logistikoje, kad tvarkos palaikyme patruliuojant (Ukrainoje to ėmėsi net neįgalieji), kas gynybinių įrengimų statyme ir t.t. Kaip ketina pasitelkti visuomenę VISUOTINIAM pasipriešinimui Lietuvos valdžia, ar įsiklauso į Ukrainoje kariavusių ar savanoriavusių patarimus? Informacijos apie tai praktiškai nėra, tik premjero paraminimai, kad „viskas yra daroma”.
O gal darykime šiek tiek kitaip, kad dantis šiepiantys imperialistai suprastų, kad per juos vožtume galingu kumščiu? Gal vietoj tauškalų ir paraminimų organizuokime VISUOTINIO pasipriešinimo mokymus, pradžiai pasitelkdami bent visus amžiaus atžvilgiu tinkančius vyrus? Gal visuotinį šaukimą įteisinkim jau šiemet? Gal gausius emigrantų prašymus plėsti jų teises susiekim su prisidėjimu prie Lietuvos saugumo? Gal spustelkim šalies finansinį ir verslo elitą ženkliau prisidėti pinigėliais gynybos fondan? Gal išdalinkim ginklus potencialiems teritorinės gynybos nariams, kaip daryta Ukrainoje?
Nors turime ir kitą variantą: pasiliūliuoti kalbelėmis, kad negausi Lietuvos kariuomenė stebuklingai atsilaikys prieš agresyvios kaimynės ordas, arba mus iki paskutiniųjų gins vokiečių brigada, guldysianti galvas už Lietuvą? Tiesa, lieka dar garsusis 5-as straipsnis, imantis priminti pokariu sklidusius pažadus, kad „jei ne prieš šias, tai prieš kitas Kalėdas pulsim sovietus, ir išlaisvinsim kartu Lietuvą, o jūs laikykitės ten, jei sugebėsit”. Kol kas nepanašu, kad šiandieną sugebėtume.
(Skelbiamas tekstas yra asmeninė autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos.)
