Per pirmuosius tris III tūkstantmečio pr. m. e. ketvirčius Mesopotamijos istorijoje pirmaujančią vietą užėmė pietūs. Geologiškai jauniausioje slėnio dalyje, Persijos įlankos pakrantėje ir gretimose teritorijose, vyravo šumerai, o aukščiau, vėlesniame Akkade, vyravo semitai, nors ir čia aptinkama ankstyvųjų gyventojų pėdsakų. Pagrindiniai Šumero miestai buvo Eridu, Uras, Urukas, Lagašas, Umma ir Nipūras. Akado centras buvo Kišo miestas. Kova dėl viršenybės pasireiškė Kišo ir kitų šumerų miestų varžybomis. Lemiama Uruko pergalė prieš Kišą, priskiriama pusiau legendiniam valdovui Gilgamešui, žymi šumerų tapimą svarbia politine jėga ir lemiamu kultūriniu veiksniu regione. Vėliau valdžios centras persikėlė į Urą, Lagašą ir kitas vietas. Šiuo laikotarpiu, vadinamu ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu, susiformavo pagrindiniai Mesopotamijos civilizacijos elementai.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
