Dabartinės Turkijos rytuose, istoriniame Armėnijos regione, esantis Ani miestas yra vienas ryškiausių viduramžių architektūros ir kultūros paminklų.
Jo istorija siekia III mūsų eros amžių, kai jis buvo įkurtas kaip nedidelė gyvenvietė. X-XI a. Ani pasiekė savo klestėjimo amžių, tapęs Armėnijos Bagratidų karalystės sostine.
Klestėjimo laikotarpiu Ani traukė prekybininkus, amatininkus ir mokslininkus iš viso regiono. Dėl palankios geografinės padėties prekybos kelių kryžkelėje miestas tapo svarbiu ekonominiu ir kultūriniu centru. Ani garsėjo didingomis bažnyčiomis, tvirtovėmis ir gyvenamaisiais pastatais, kurių daugelis buvo pastatyti naudojant pažangią to meto architektūrą.
Tarp svarbiausių Ani lankytinų vietų yra XI a. pradžioje pastatyta Šventojo Jurgio katedra. Ši šventovė tapo armėnų architektūros pavyzdžiu ir 2016 m. buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Nepaisant savo buvusios didybės, Ani išgyveno daugybę užpuolimų ir sugriovimų. XIII a. miestą užpuolė mongolai, o XV a. – osmanai, dėl to jis sunyko. XVI a. pabaigoje Ani buvo beveik apleistas, o jo įžymūs pastatai dėl laiko ir gamtos veiksnių ėmė nykti.
