Rusijos imperijos vidaus reikalų ministras 1865 m. spalio 5 d. įsakymu uždraudė spausdinti ir įvežti iš užsienio lotyniškomis raidėmis spausdintus leidinius lietuvių kalba. Iš pradžių pagautieji buvo baudžiami 25 rublių bauda, paskui bauda padidėjo iki 250 rublių, vėliau buvo ištremtų: 52 buvo ištremti į Sibirą ir šiaurines europinės Rusijos gubernijas, 89 įkalinti, o vėliau ištremti į kaimynines gubernijas, 866 buvo sulaikyti ir atliko bausmę vietiniuose kalėjimuose. Knygas, net maldaknyges, lietuviams caro valdžia ėmėsi spausdinti kirilica, toks keistas būdas pramintas „graždanka”.
Valdžios institucijos skatino pasieniečius kovoti su lietuviškų knygų vežėjais, kurie nelegaliai gabeno lietuviškus leidinius iš užsienio. Už tokios kontrabandos sulaikymą pasieniečiams ir muitininkams buvo skiriamos specialios premijos: už kiekvieną knygą – 10 kapeikų, už pundą laikraščių ar kitų leidinių – 10 rublių. Tačiau caro valdžiai nepavyko sustabdyti lietuviškų knygų ir laikraščių srauto: nuo 1865 m. iki draudimo panaikinimo į Lietuvą kontrabanda buvo įvežta penki milijonai užsienyje išleistų lietuviškų leidinių. Žandarams pavyko konfiskuoti tik apie dešimt procentų gabentų knygų.
Galiausiai caro valdžia pati susiprato, kad tokia kova beprasmiška, ir 1904 m. balandžio 24 d. caras Nikolajus II panaikino draudimą platinti lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis. Tai tapo lemiamu lietuvių tautos formavimosi ir valstybinio atgimimo veiksniu. Todėl nelegalus lietuviškų antspaudų gabenimas Lietuvoje pradėtas vadinti „šventąja kontrabanda“. Knygnešių diena dabar Lietuvoje minima įvairiais pilietiniais renginiais.
Knygnešys Vincas Juška, XIX a. pab.
