Paslaptingi baltosios rasės žmonės gyvena Atlaso kalnuose Afrikos šiaurėje, dar prieš 500 metų jų protėviai Kanarų salose pastatė unikalias piramides. O Sacharoje tie patys žmonės senovėje sukūrė drėkinimo sistemą, kuri veikė iki pat XX a. šeštojo dešimtmečio! Šie aukšti, stiprūs žmonės yra atlantų palikuonys?.. Mokslininkams nesvetimi baltaodžiai šviesiaplaukiai žmonės, gyvenantys tarp gana tamsiaodžių gyventojų šiaurės vakarų Afrikoje, daugiausia kalnuotose vietovėse. Tačiau dar visai neseniai jie buvo ne vieni. Iki XV a. pabaigos Kanarų salyno salose gyvavo ispanų užkariautojų sunaikinta baltosios rasės žmonių – gvančų civilizacija. Jie buvo medžiojami su šunimis kaip laukiniai žvėrys. Iki šiol Kanarų salų gyventojų kalboje yra žodis, turintis paniekinamą, menkinančią reikšmę, – guancha. Turas Hejerdalas pasauliui atrado unikalius guančų statinius – piramides, labai primenančias amžinuosius Egipto faraonų kūrinius ir kartu Centrinės Amerikos piramides.
Tačiau egzistavo ir didžioji baltųjų rasės tauta, kuri išnyko septintajame ar aštuonioliktajame naujųjų laikų amžiuje, kadaise dominavusi… Sacharoje. Garamantai. Ir jei Garamantų kaimyną – grėsmingąją Kartaginą – žinome iš jos paminklų ir karų su Roma, tai Garamantų valstybė mažai tyrinėta net senovės istorijos specialistų. Tuo tarpu antikos autoriai apie Garamantę gerai žinojo. Tacitas rašė, kad jie buvo labai nuožmi gentis, savo žygiais terorizavusi kaimynus. Strabonas pastebėjo, kad garamantai prekiavo su Viduržemio jūros pakrantės miestais ir kariavo su Roma. O graikų mokslininkas Herodotas, pirmą kartą juos paminėjęs 500 m. pr. m. e., garamantus pavadino „didžia tauta“.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
