Vokiečių inžinierius Karlas Humanas sultono kvietimu atvyko į Turkiją statyti tiltų ir kelių. Humanas pasamdė keturiasdešimt kasėjų, kartu su jais užkopė į kalną ir pirmas trenkė kastuvu į sausą, sutrūkinėjusią žemę… Taip statybų metu buvo atrastas senovės Pergamonas ir didžiausias helenistinio meno paminklas – Dzeuso altorius. Pergamonas buvo laikomas trečiu pagal dydį senovės pasaulio miestu (po Romos ir Aleksandrijos). Jis garsėjo didinga architektūra, biblioteka, kuri prilygo Aleksandrijos bibliotekai, skulptūrų muziejumi, mokslinėmis mokyklomis ir svarbiu teatro meno centru. Šis didingas miestas gimė dėl nereikšmingos išdavystės. Mirus Aleksandrui Didžiajam, vienas iš jo bendražygių Lizimachas pasisavino beveik visą buvusio pasaulio užkariautojo iždą, kurį sudarė nesuskaičiuojami lobiai, kadaise pagrobti Persepolyje, Indijoje ir Babilone. Klastingasis Lizimachas iždui saugoti pasirinko nedidelės, neįveikiamos Pergamo tvirtovės požemius ant uolos viršūnės. Iki šių dienų ten išlikę vientisame akmenyje iškalti koridoriai, kuriuose buvo sukrautos Makedonijos karaliaus brangenybės. Lizimachas patikėjo lobių apsaugą savo tarnui, eunuchui Filetui. Tačiau tarnas savo ruožtu pasisavino lobį ir, norėdamas jį išsaugoti, perėjo į Lizimacho priešo Seleuko I pusę. Visi šie įvykiai nutiko 287 m. pr. m. e.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
