XII a. pr. m. e. prasidėjusios graikų, trakų ir vakarų Mažosios Azijos genčių migracijos lėmė Hetų valstybės žlugimą, graikų apsigyvenimą vakarinėje pusiasalio pakrantėje, ir daugybės genčių, kurios pavergė vietos gyventojus, atsiradimą jo viduje. Kai kuriose pavergtose tautose klasinė visuomenė susiformavo dar Hetitų valstybės egzistavimo laikotarpiu (XVI–XIII a. pr. m. e.). Ši aplinkybė paspartino įsibrovusių genčių visuomenės raidą ir paskatino jų valstybių susidarymą. Iš didžiųjų valstybių pirmoji susiformavo Frigijos valstybė, kurios branduolys buvo Sangarios (dabar Sakarija) upės slėnyje, į vakarus nuo Galisos upės. Frigai, kaip pasakoja graikų istorikas Herodotas, buvo vadinami brigais, kol gyveno Europoje kaimynystėje su makedonais, o po persikėlimo į Aziją kartu su šalimi pakeitė ir brigų pavadinimą į frigų.
Frigų kalba, kaip galima nustatyti pagal užrašus ir vardus, priklausė indoeuropiečių kalbų šeimai, buvo, kaip manoma, gimininga trakų ir ilyrų kalboms ir turėjo tam tikrą ryšį su graikų kalba. Frigijos valstybėje taip pat gyveno muškai (graikų kalba – moschi) – gentis, kuri, tikėtina, kalbėjo Kaukazo kartvelių grupės kalba. Asirų ir urartų šaltiniai Frigiją net vadina „muškų šalimi“. Muškų genčių įsiskverbimas į rytus iki Aukštutinio Eufrato slėnio minimas asirų šaltiniuose dar XII a. pr. m. e. Tačiau vėliau muškų (Frigijos) įtaka paprastai nepasiekė Taurų kalnų rytuose.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
