Taip jau buvo lemta, kad Lietuva tapo SSRS okupuota pirmąja šalimi, į kurią įžengė kitas agresorius – nacistinės Vokietijos kariauna. Smarkių mūšių mūsų šalyje nebūta, nes sovietiniai daliniai skubėjo susirinkti skudurus ir mauti į sovietinės imperijos gilumą, genami nacių aviacijos antskrydžių. Lietuviai stebėjo vienos okupacinės kariuomenės kaitą kita, o sovietijoje skambėjo diktoriaus Levitano balsas, per radiją ir radiofonus skelbiantis, kad „klastingai, be karo paskelbimo” nacistinė Vokietija užpuolė sovietų sąjungą. Ši versija buvo atkakliai peršama sovietų imperijos gyventojams, kaip kad dabar putininis režimas ir jo sėbrai Gudijoje klastoja karo Ukrainoje priežastis: atseit, jei „mes nebūtume užpuolę, tai užpultų mus”. Amžių tėkmėje ši melagystė daugel kartų kartota įvairių agresorių, tad putininė propaganda niekuo nėra ypatinga, o tik atkartoja ankstesnių agresorių klišes. Visgi, kokie įvykiai nutiko nacistinės ir stalininės imperijų karo išvakarėse, ir ar išties sovietijos vadovybė nieko nežinojo apie būsimą karinį konfliktą, todėl palaimingai snaudė, sąlygodama milžiniškus sovietų kariuomenės nuostolius pirmaisiais karo mėnesiais? Atsigręžkime į liudijimus ir dokumentus.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
