Velykų sala pasauliui žinoma daugiausia dėl moai – milžiniškų akmeninių stovų. Kas juos pastatė ir kam – nežinoma. Tačiau sala turi dar vieną intriguojančią mįslę – tai senovinė rašto sistema kochau ronga-ronga. Ženklai, išraižyti ant lygaus lentelių paviršiaus – sparnuoti žmonės, keisti dvikojai padarai, valtys, varlės, spiralės ir daug kas kita – stebina mokslininkus. Tekstas prasideda apatiniame kairiajame lentelės kampe, o ženklai eina ištisine seka iš kairės į dešinę. Pasiekęs lentelės pabaigą, raižytojas ją apversdavo aukštyn kojomis ir toliau raižydavo ženklus – taip pat iš kairės į dešinę. Toks rašymo būdas vadinamas apverstu bustrofedonu. Šiuo metu pasaulio muziejuose išliko dvidešimt penkios lentelės, jų fragmentai, taip pat akmeninės figūrėlės, išmargintos tokiais pat paslaptingais ženklais. Mokslininkai iki šiol diskutuoja apie šių slėpiningų laiškų(?) esmę.
1722 m. Velykų sekmadienį olandų jūrininkas Jakobas Rogevenas išsilaipino nedideliame saloje. Po to pusšimtį metų šis žemės lopinėlis, esantis Ramiajame vandenyne, už dviejų su viršum tūkstančių mylių nuo Pietų Amerikos krantų, nebuvo aplankytas nė vieno europiečio…
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.
