Pavadinime pamatę žodį „Putinas”, pradėtą didžiąja raide, susigaudėte, kad kalbėsime ne apie putiną ar jo uogas. Tiesą sakant, didžiąja raide pradėjau tik todėl, jog būtų aišku, apie kurį veikėją ketinu porinti. Nevertas jis sulyginimo su žmogumi, tad ir teisingai parašyta pavardė jam yra pernelyg didelė garbė. Apie netikšą daug nesiplėsiu – jo vieta teisiamųjų suole, su realia perspektyva atsidurti kartuvėse, jei tik mirties bausmė nebūtų uždrausta. Vertas, tikrai vertas niekšelis tokio „apdovanojimo”. Visgi, bandykim įvardinti, kiek gi jis kainuoja nustekentai imperijai ir mums patiems.
Parinkau interneto platybėse putininės ginkluotų smogikų gaujos, kartais vadinamos rusijos kariuomene, nuotrauką. Pinigėliai išvogtoje „deržavoje” po truputį baigiasi, tad uodegas iš baimės paspaudusiems rusams brangiai kainuoja Ukrainos užpuolimas. Elgetiškos pensijos ir varganas pensininkų būvis, verčiantis blusturgiuose pardavinėti paskutinius skudurus bei atitarnavusius rakandus – tokia pirmoji bemaž penkiasdešimties milijonų rusijos pensininkų mokama kaina už militaristinį diktatorių. Žlungantis be finansavimo mokslas, visuotinai prasiskolinęs verslas ir stagnuojanti pramonė, po truputėlį, tačiau nuosekliai išstumiama kinų – antroji kaina, kurią moka rusai.
Tragiškai smukęs gimstamumas, jaunoms šeimoms neišgalint įpirkti būstą, esant bemaž 25%(!) palūkanoms – dar viena putlerio „kaina”. Dirbančiųjų varganas gyvenimas, stekenamas siautėjančios infliacijos ir nevaldomo produktų kainų augimo – eilinė diktatoriaus „dovanėlė” rusams. Merdinti aviacija, žlugęs turizmo verslas, apsilankymų užsienyje badas, netikrumas dėl ateities – ilgai galima būtų vardinti ydas ir netektis, putininės „deržavos” piliečių mokamas už grobikiškas niekšelio ambicijas. Bet palikime ydomis apšašusią imperiją nuošalyje, ir apsigręžkime į save: kiek mokame už netikšos ir jo sėbrų užmačias?
Europa bando prasikrapštyti akis, kurias mes jau senokai atmerkėme. Vangiai, bet nuosekliai budinasi iš ilgamečio, patogaus ir raminančio, snaudulio. Supratimas, kad nuskurusi ir sužvėrėjusi putininių smogikų gauja gali koja spirti į duris, pamažu ryškėja vangiuose europiečių protuose. Lietuviams ir jų kaimynams nėra laiko snūduriuoti: tenka ginčuose ir nesutarimuose ieškoti skylėtame biudžete pinigėlių gynybai. Mažiau lėšų teks sveikatos apsaugai, mokslui, švietimui, socialinei apsaugai, nes mesimės visi kartu ginkluotei – štai putininės gaujos kaina mūsų gerovei, ateičiai, darnai. Brangiai, išties brangiai atsieina Lietuvėlei ir kitoms civilizuotoms šalims „deržavoje” tarpstančios chuntos klastingos užmačios ir keliama grėsmė.
Europiečiai vis dar dvejoja, nenorėdami permesti pinigėlius iš dosnių socialinių išmokų ir pensijų aruodo į kariuomenės daržą. liūliuojasi iliuzijomis, kad „deržavos” smogikai užstrigtų mūsuose ar Lenkijoje, ar dar kur kitur. Apgailėtinas naivumas! Ar esate sutikę plėšiką, kuris vieną praeivį apiplėšęs, sakytų: „Na dabar jau gana – nuo šiol būsiu taikus ir sąžiningas pilietis!”. Nebūna taip – vagis lieka vagimi, plėšikas – plėšiku, o kremlinis banditas juo ir liks iki grabo lentos. Telieka mesti šonan tauškalus, kad keli eurai per mėnesį, skiriami krašto gynybai, nuvarys į kapus Lietuvos pensininkus, o kiek didesnis pajamų ar pelno mokestis sužlugdys lietuvišką verslą.
Palikime tokias aimanas pilietiškumo jausmą praradusiems mažvaikiams, o patys sukąskime dantis, ir iki jų ginkluokimės – tik taip galime atgrasyti kruviną diktatorių ir jo nusikaltėliškas gaujas. Na, o ditirambus grėsmės imperijai giedantys „omai”, va(i)tkai, švenčionienės ir juraičiai vargu ar įvardins, kaip brangiai Lietuvai kainuoja kremlinis nususėlis, žvanginantis ginklus prieš visą civilizuotą pasaulį. Tad kirskime putininiams pakalikams viešumo ir tiesos rimbu – gal bent kiek susiries jų apkerpėjusi sąžinė.
