Romos imperatorius Gajus Kaligula buvo rafinuotas tironas – kartą, kai visus gladiatorius arenoje suėdė liūtai, jis įsakė paleisti gyvūnus į žiūrovų eiles – ir žiaurus paleistuvis (Kaligulai nebuvo sąvokos „kito vyro žmona“, mėgo damas – ėmė), ir kartu tebuvo labai vidutiniškas karys. „Karu ir kariniais reikalais jis užsiėmė tik kartą, ir tai netikėtai, – rašo Suetonijus. – Kartą, kai keliavo į Mevaniją apžiūrėti Klitumnos šaltinio ir girios, jam priminė, kad atėjo laikas papildyti jį supantį asmens sargybinių-bataviečių būrį. Tuomet jam šovė mintis imtis žygio į Vokietiją, ir nedelsdamas, iš visur sukvietęs legionus bei pagalbines pajėgas, dideliu griežtumu visur atlikęs naują verbavimą, paruošęs tiek daug atsargų, kiek dar niekada nebuvo, jis išvyko į kelią.”
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
