(Tęsinys, pirmąsias dalis skaitykite čia.) Paviršutiniškai tyrinėjant hetitų įstatymus, dėmesį patraukia, atrodytų, didesnis šiuose įstatymuose nustatytų bausmių švelnumas, palyginti su šumerų, babiloniečių, asirų, hebrajų ir egiptiečių įstatymais. Tačiau reikia pabrėžti, kad šis hetitų įstatymų „humaniškumas“ yra tik tariamas, nes įstatymai buvo švelnūs tik laisviems žmonėms, o vergams jie buvo itin žiaurūs. Iš tiesų laisvas vyras už vagystę turėjo sumokėti tik dvylikos šekelių baudą, kuri pakeitė senesniuose teisės aktuose nustatytą vienos minos – t.y. šešiasdešimties šekelių arba apie pusės kilogramo sidabro – baudą. Vergas už tą patį nusižengimą tekdavo mažesnė bauda, kurią mokėjo ne jis, o jo šeimininkas, tačiau vergas buvo baudžiamas nupjaunant jam ausis ir nosį. Padegimo atveju laisvam žmogui tereikėdavo iš naujo pastatyti namą, tačiau „jei vergas padegdavo namą ir jei (net) jo šeimininkas atlygindavo nuostolius, vis tiek vergui būdavo nupjaunama nosis ir ausys, ir jis būdavo atiduodamas šeimininkui“.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
