Mažąją Aziją iš vakarų į rytus kerta Taurų kalnų grandinė, kurią nuo neatmenamų laikų apgyvendino laukinės ir karingos gentys – isavrai. Jie buvo apsigimę plėšikai, laikė baimėje aplinkines žemes ir artimiausią pakrantę. Yra versija, kad garsieji Kilikijos piratai, su kuriais ilgą laiką negalėjo susidoroti nei graikai, nei romėnai, yra susiję būtent su isavrais. Kai Aleksandras Makedonietis išžygiavo į žygį prieš Persijos imperiją, jis aplenkė isavrus, nes jie gyveno sunkiai pasiekiamose vietose, o laiko gaišti nebuvo – reikėjo kuo greičiau susidoroti su karaliumi Darijumi. Isavrų valanda atėjo po Aleksandro mirties, kai jo įpėdiniai diadochai prieš pradėdami žiaurią daugiametę tarpusavio kovą, nusprendė užkariauti tas žemes, kurių nespėjo užkariauti jų didis karalius.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
