Paslaptingos epidemijos, naikinančios žmoniją per visą jos egzistavimo laikotarpį: jJei atidžiai pažvelgsime į žmonijos istoriją, pamatysime, kad per visą savo istoriją žmonių visuomenė niekada nebuvo rami. Tai buvo arba karai, arba paslaptingos ir nepaaiškinamos epidemijos. Ar šios epidemijos yra atsitiktiniai įvykiai, ar jas sukelia kažkas žiauresnio? Pažiūrėkime, ką istorija mums pasakoja apie pražūtingas epidemijas, kurios vyko iki mūsų.
Prieš Kristų, kai kilusi maras, tai visada buvo laikoma „Dievo darbu“ (arba dievų). Visose mitologijose ir religijose taip buvo visada. Vienas iš žinomiausių maro protrūkių buvo septynios Egipto bausmės, kurias Dievas per Mozę nusiuntė Egipto imperijai per žinomą izraelitų išėjimą iš Egipto. Septynios bausmės, pagal Bibliją, rodo aiškų ir tyčinį Dievo įsikišimą konkrečiu tikslu – padėti savo pasekėjams ir parodyti savo galią, nepaisant nieko.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Septynios Egipto bausmės: „Ir upė atneš daugybę varlių, kurios pakils ir įeis į tavo namus, į tavo miegamąjį, ant tavo lovos, į tavo tarnų namus, ant tavo tautos, į tavo krosnis ir į tavo dubenis. Ir varlės išlips ant tavęs, ant tavo tautos ir ant visų tavo vergų“, – „Pradžios knyga: 8:3-4“.
„Aš tai padariau taip, kad jūs galėtumėte pasakoti savo vaikams ir anūkams, kaip Aš pasijuokiau iš egiptiečių ir apie ženklus, kuriuos Aš parodžiau tarp jų, ir kad jūs žinotumėte, kad Aš esu Viešpats“, – „Pradžios knyga, 10:2”.
Atėnų maras: kitas žinomas maras (iki Kristaus) buvo Atėnų maras, kuris kilo maždaug 430 m. pr. m. e., antraisiais Peloponeso karo metais, kritiniu momentu, kai atėniečiai buvo pasirengę laimėti karą – rezultatas pakeitė įvykių eigą. Tai buvo nuosmukio laikotarpis, kai senovės graikų religija nebeturėjo galios, žmonės buvo neištikimi, o dievai, atrodė, paliko graikus. Pagal Delfų orakulą, už ligą buvo atsakingas pats Apolonas, kuris rėmė priešingą pusę (Spartą) vietoj Atėnų. Istorikas Fukididas savo darbuose plačiai mini Atėnų marą.
„Šie metai, kaip pripažino visi žmonės, buvo iš visų kitų, pagal kitas ligas, laisviausi ir sveikiausi. Jei kas nors sirgo anksčiau, jo liga perėjo į šią; o jei ne, tai staiga, be jokios matomos priežasties, kuri būtų pranašavusi ligą, ir būdami visiškai sveiki, jie susirgdavo stipriais galvos skausmais, akių paraudimu ir uždegimu, o vėliau viduje, jų gerklė ir liežuvis tapdavo kruvini, o kvėpavimas – triukšmingas ir nemalonus“, – Fukididas, Peloponeso karo istorija.
Justiniano maras: vienas iš didžiausių maro protrūkių buvo Justiniano maras, kuris ištiko Bizantijos imperiją vieno galingiausių Bizantijos imperatorių, valdymo laikotarpiu.
Aplinkybės lėmė, kad maras ištiko tuo metu, kai Justinianas planavo pradėti karo kampanijas, siekdamas atgauti žemes, kurios kadaise priklausė Romos imperijai. Būtent tada, VI a. viduryje, atsirado mirtina liga. Pandemijos aukos Europoje ir Azijoje siekė nuo 25 iki 100 milijonų žmonių.
Naujausi tyrimai rodo, kad maras greičiausiai buvo sukeltas bakterija, kuri siejama ir su kitomis pandemijomis, įskaitant vėlesnę Juodąją mirtį. Tačiau nežinoma, kaip atsirado ši bakterija. To laikotarpio šaltiniai mini keletą neįprastų oro reiškinių, įvykusių tuo metu, kai prasidėjo maras.
Vienas istorikų užfiksavo keletą reiškinių maro metais, įskaitant ryškius švytėjimus aplink saulę ir degančius dangus.
Kituose pranešimuose iš Prancūzijos minimas ryškiai apšviestas naktinis dangus, dėl kurio jis atrodė kaip dieną, ir milžiniškas „drakonas“, sklandęs virš miesto ir nusileidęs į jūrą, o tai buvo prieš pat maro protrūkį šioje vietovėje.
Ir net jei kai kurie iš šių įvykių gali būti susiję su tokiais reiškiniais kaip „saulės šuns“ efektas, kai kurie iš jų yra nepaaiškinami.
Ar tai galėjo būti meteorai, nukritę į Žemę ir atnešę mirtinas bakterijas ir virusus?
Ar tai buvo sąmoningas „dievų“ įsikišimas, siekiant nubausti žmoniją ir pakeisti istoriją, kaip buvo aprašyta praeityje?..
Juodoji mirtis: vėliau „Juodoji mirtis“ tapo dar viena didžiule maro epidemija, kuri prasidėjo tarp 1347 ir 1350 metų ir tęsėsi iki 1600-ųjų pabaigos. Apytikriais skaičiavimais, nuo jos mirė daugiau nei 100 milijonų žmonių. Juodoji mirtis prasidėjo Azijoje, o vėliau išplito į Europą.
Viena iš keistų „juodosios mirties“ ypatybių yra tai, kad ji plito tokiu greičiu ir tokiais būdais, kurie atrodo neįmanomi, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu nebuvo oro transporto.
Maras tiesiog nepaaiškinamu būdu atsirado tuo pačiu metu keliuose skirtinguose regionuose. Daugumoje istorinių pranešimų apie marą minimas smirdantis rūkas, kuris buvo prieš maro protrūkį. Tuo pačiu metu buvo pranešta apie keistus ryškius ugnies šaltinius danguje, ir šie pranešimai buvo gauti iš įvairių vietų. Prieš pirmąją maro protrūkį virš Europos buvo pastebėta daug kometų. Ir vėl matome tą patį vaizdą, kaip ir Justiniano maro atveju: keisti reiškiniai, lydintys marą. Žinoma, šis maras taip pat buvo priskirtas Dievo rūstybei.
Šioje apybraižoje paminėtos epidemijos yra tik kelios tų, kurios naikino žmoniją. Ar jos buvo „gamtiniai“ reiškiniai, ar reiškiniai, sukeliami meteoritais, ar tikras „dievų“ įsikišimas, dar reikia išsiaiškinti.
