Neįtikėtina Sansevero koplyčios ir alchemiko Raimondo di Sangro istorija: Sansevero koplyčia Neapolyje garsėja nepaaiškinamu siurrealistiniu skulptūrų plastiniu grožiu, kuris nuo jų sukūrimo iki šiol lieka neišspręsta mįslė tyrinėtojams ir mokslininkams. Statulas tiesiog neįmanoma pavadinti išskaptuotomis, atsižvelgiant į neplastines marmuro savybes ir žmogaus įrankių galimybes. Iš tiesų, skulptūros „Dengtas Kristus“ (aut. Džiuzepė Sanmartina) ir tinklas „Kuklumas“ (aut. Antonijus Koradinis) pagaminti… iš marmuro! Marmuro „audinys“ tėra tik 2–3 mm(!) storio. Lankytojai lieka priblokšti pačios minties, kad šių šedevrų medžiaga yra marmuras. Žmogaus logikai tai atrodo neįmanoma… Skulptoriaus peilis, kaltas ir kiti įrankiai visiškai netinka daugeliui detalių, atkartojančių tinklą, atlikti. Nepaisant to, statulos stovi Sansevero koplyčioje Neapolyje ir yra realus „neįmanomo” meno įrodymas.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Yra nuomonė, kad tai ne marmuras, o vadinamasis stukas (ital. stucco, vok. stuck) – dirbtinis marmuras, gipso analogas su marmuro trupiniais, klijais ir pan. Tačiau tai tik nuomonė. Kūrinių niekas nepatikrino eksperimentiniu būdu.
Statulos turi kai ką bendro: jų skulptoriams padėjo žmogus, žinomas kaip Raimondas di Sangras, Sansevero princas, kuris nebuvo toks menininkas kaip skulptoriai, bet turėjo keletą ypatingų įgūdžių. Jis užbaigdavo kūrėjų darbus, užsakydamas didelį kiekį įvairiausių medžiagų. Kaip matyti iš išlikusio 1752 m. lapkričio 25 d. princo Raimondo ir skulptoriaus Džiuzepės Sanmartino sudarytos sutarties, marmuras, t. y. siurrealistinės plastikos šydas, kuris apgaubia Kristaus figūrą… kadaise buvo paprasta medvilninė paklodė, bet audinys tiesiog „akmenėjo“ ir dėl keisto alcheminio proceso virto plonu marmuro sluoksniu!
Ir jei tik tai… Yra dar vienas nuostabus liūdnai pagarsėjusio alchemiko kūrinys, kuris sukelia šoką: dvi figūros, vyras ir moteris, aplink jų skeletų kaulus su neįtikėtinu tikslumu apsivijusi žmogaus širdies ir kraujagyslių sistema, bet visa tai – metalas…
Kiekvienas, kuris iš arti matė šią nuostabią instaliaciją, lieka sužavėtas neįtikėtinu detalumu, kuriuo pavaizduotos visos žmogaus venos ir arterijos. Tuo pačiu metu stebėtojas apšąla, pajusdamas, kad baisūs gandai apie šio projekto raganišką pradžią yra tiesa… Kokie tai gandai? Skamba baisiai – į kraują buvo įlašinta tam tikrų alcheminių medžiagų, kurios pakeitė kraują, kaulus ir žmogaus kūno vidaus organus į geležį, išvedė juos iš natūralios medžiagų pusiausvyros.
Pasak legendos, princas Raimondo, kuris „savo laiku buvo juodasis burtininkas, kurio vardas kelė siaubą žmonėms“, ieškojo savanorių arba visai neseniai mirusių žmonių kūnų, kad „galėtų įgyvendinti savo meną“.
Nenuostabu, kad šios skulptūros sukėlė daugybę gandų ir įmantrių spekuliacijų. Kai kurie kaltino princą Raimondą „žmonių pagrobimu, siekiant atlikti baisius eksperimentus su jų kūnais“. Ir galbūt jie turėjo tam pagrindo – yra nedidelis „anomališkumas“: prie šnervių matyti nedidelis įdubimas, tarsi šydas būtų įsiskverbęs giliau dėl to, kad žmogus karštligiškai bandė įkvėpti oro. „Tas, kuris buvo modeliu, buvo gyvas ar miręs?“, – klausė savęs šių skulptorių amžininkai, o dabar ir mes su jumis…
Kunigaikštis Raimondas buvo didelis Leonardo da Vinčio gerbėjas – išradėjas, mokslininkas ir menininkas, kuris domėjosi anatomija, alchemija ir pats buvo žinomas kaip išradėjas: dar būdamas studentas, jis nustebino savo mokytojus pagaminęs skaičiavimo mašinėlę, galinčią sudėti skaičius. Kaip ir Leonardas da Vinčis, jis buvo aistringas karinių mašinų gerbėjas. Žinoma, kad Raimondas buvo aukšto rango masonas, iš esmės Neapolio masonų ložės vadovas, kol nebuvo ekskomunikuotas bažnyčios. Įdomu, kad popiežius Benediktas XIV netrukus panaikino šią ekskomuniką. Kai kurių nuomone, tai buvo susiję su tuo, kad popiežius sužinojo, kad visi kaltinimai prieš kunigaikštį buvo tik „jo asmeninių priešų pavydo ir šmeižto vaisius“. Kitų manymu – ir tai labiau tikėtina – malonė buvo Vatikano politinių manevrų rezultatas.
Kunigaikštis Raimondas buvo susijęs ir su grafu Kaliostru. Tai dar viena paslaptinga ir paradoksali asmenybė, taip pat vienas iš žymiausių to meto masonų, kuris, kaip teigta, įkvėpė Raimondą di Sangrą studijuoti okultines ir alchemines tradicijas.
