Galbūt kalbininkai ir turėtų pastabų žodžių deriniui „trumpos iliuzijos”, nes tai žargoninis posakis, o sakyti reiktų „trumpai trukusios iliuzijos”. Tačiau norėjau tokį derinį adresuoti JAV prezidentui Trumpui, prieš susitikimą su menkysta turėjusį, matyt, šiokių-tokių iliuzijų ką nors susitarti dėl Ukrainos. Iliuzijos akivaizdžiai žlugo, ir priežastys to yra kelios – bandykime jas nuosekliai susidėlioti.
Pirmoji: JAV ilgą laiką neskyrė deramo dėmesio postsovietinės Rusijos mentaliniams pokyčiams, taigi – rusų visuomenės pasaulėžiūros kitimui. Pergyvenę itin sunkų šaliai paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį, kai prie vairo stovėjo retai išsipagiriojantis Jelcinas, rusai žengė į putininį laikmetį. Per ketvirtį amžiaus amoraliam sūtraukai išties pavyko perlaužti visas moralės liekanas, ir rusai tapo aršiais, pasipūtusiais, įžūliais ir godžiais. Tokiais, kurie degant lėktuvui skuba griebti savąjį lagaminą, o ne padėti nelaimės draugams. Išdava – lagaminai išgelbėti, dalis žmonių sudegė gyvi. Tokia putininės „deržavos” visuomenė, jei tik galima bandą pavadinti tokiu skambiu žodžiu.
Antroji: amerikiečiams verkiant stinga Bžezinskio lygio analitikų, išmanančių tiek rusų, tiek imperiją valdančių kagėbistų mentalitetą ir mąstymo būdą. Trumpas tokių patarėjų neturi, visa jo „kariauna” visiems gyvenimo atvejams – Markas Rubio, todėl JAV prezidentas itin miglotai supranta, su kokiais padarais jam teko derėtis. Gerai žinodami KGB esmę ir jos pirmtakės – kruvinos iki pečių teroristinės NKVD praeitį – privalome sau atvirai pasakyti: „Šie tipai nesupranta civilizuotos kalbos, ir vienintelis argumentas jiems – jėga”. Gavo smūgį į snukį ar spyrį į tarpkojį – tuomet jiems aišku, kas čia teisus.
Trečioji: vagių, melagių ir sukčių gaują, kurią subūrė putleris, vienija aiškus ir konkretus tikslas: grobti ir pelnytis. Pirmiausia jie bei jų sėbrai-oligarchai išvogė ir nustekeno savąją teritoriją, vėliau ėmė gviešis kaimyninių šalių žemių ir turtų. Niežti nagai čiupti mus už pažastų, tačiau prisibijo gauti į dantis NATO ginklais. Štai toks argumentas jiems aiškus ir suprantamas – gali gauti snukin. Vagišių ir dykaduonių šutvė niekuomet netaps padoriais žmonėmis, aršiai puoselėdama įsikalbėtas teises apgaudinėti, vogti, meluoti, plėšikauti, kiršinti, provokuoti. Pridėkime prie viso šito „didžiarusiškojo” šovinizmo tvaiką, ir gausime idealius XXI amžiaus išgamų portretus.
Rodos, JAV prezidentas miglotai suvokia „deržavinės” gaujos užmojus, ar bando liūliuotis iliuzijomis, kad ir su padugnėmis įmanoma susitarti. Tačiau jau aišku, kad Aliaskoje jam buvo parodyta riebi susnos špyga, ir atėjo metas sklaidytis paties sau sudainuotos lopšinės melodijai. Su kagėbistu susitarti neįmanoma nieko, ypač su užsiropštusiu į patį lovio vidurį. Tokie tipai supranta vienintelį argumentą – galios, nepajudinamos jėgos. Žinant, kad putininės imperijos ekonomika braška per visas siūles, dabar kaip niekada svarbu visapusiškai remti Ukrainą, kad „deržavos” ūkis imtų griūti. Tik tuomet, kai jos gyventojai ims gyventi pusbadžiu, jų apkerpėjusiose sielose ims vangiai reikštis paskutiniai proto ir sąžinės likučiai. O „derėtis” su padugnių klika nebėra jokios prasmės: niekuomet neįtikinsi vagį ir banditą, kad jis savo noru atsisakytų prisiplėšto bei prisivogto.
