Dar vienas miestas, pasislėpęs už biblinės istorijos – Megidas, taip pat žinomas kaip Armagedonas. Ne visi žino, kad už žodžio „Armagedonas“, kurį visi yra girdėję, slepiasi vieno seniausių miestų pasaulyje pavadinimas. Šis seniausias miestas, kuris buvo apgyvendintas jau 7000 m. pr. m. e., žinomas dėl daugybės čia vykusios mūšių. Apreiškimo knyga, kurioje ši vieta vadinama Armagedonu, pranašauja, kad paskutinis gėrio ir blogio jėgų mūšis, laukiamas visų laikų pabaigoje, taip pat įvyks būtent čia. Armagedonas Biblijoje minimas kelis dešimtis kartų. Šis pavadinimas kilęs iš hebrajų kalbos žodžio „har Megido“ arba „Megido kalnas“.
Apsilankę šio miesto griuvėsiuose šiandien, pirmiausia pamatysite didelį pylimą – telą, susidariusį iš daugybės kultūrinių sluoksnių, atsiradusių čia per kelis tūkstantmečius šio miesto egzistavimo. Archeologai žino, kad šio telo viduje iš tiesų slepiasi apie dvidešimt senovės miestų, pastatytų vienas ant kito: čia viena civilizacija keitė kitą, miestas buvo daug kartų užimtas ir perstatytas iš naujo. Galima sakyti, kad Armagedonas čia įvyko jau daug kartų – kiekvieną kartą tai buvo vienos kultūros pabaiga ir kitos pradžia. Čia įvyko daug istorinių mūšių. Pavyzdžiui, Egipto faraonas Tutmosis III, Egipto karalienės Hatšepsut sūnėnas ir įpėdinis, kuris tapo jos įpėdiniu ir valdė 1479–1425 m. pr. m. e., prie Megido nugalėjo miestų koaliciją, ir šios pergalės dėka užėmė didžiąją dalį rytinės Viduržemio jūros regiono.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Antras svarbus įvykis įvyko, kai žydų karalius Josijas patyrė pralaimėjimą prie Megido mūšyje su Egipto faraonu Nechu (valdė 610–595 m. pr. m. e.). Josijas buvo labai nusilpnintas, o po dešimties metų jo karalystė buvo galutinai sunaikinta Babilono karaliaus Nabuchodonosoro II.
Net ir mūsų laikais prie Megido vyko reikšmingos kovos. Taip, 1918 m., per Pirmąjį pasaulinį karą, sąjungininkų armija, vadovaujama generolo Edmundo Alebi, prie Megido sutriuškino Osmanų armiją. Nuostoliai buvo tokie dideli, kad Osmanų imperija buvo priversta paskelbti paliaubas.
Dėl Megido tikrai buvo verta kovoti, nes miestas buvo strategiškai svarbioje vietoje – Izraelio slėnyje, kuriame susikirto keli prekybos keliai. Paaiškėjo, kad tas, kas kontroliavo Megidą, kontroliavo prekybos kelią tarp Egipto, Europos ir Mesopotamijos. Šie prekybos keliai ir įspūdingos kovos turėjo didžiausią įtaką miesto istorijai ir sukūrė jam biblinio mūšio lauko reputaciją. Galbūt todėl Megidas buvo paskelbtas pasaulio pabaigos vieta, nes jis buvo ginkluoto konflikto epicentras per visą Izraelio istoriją.
Megide buvo aptikta daug archeologinių radinių, svarbiausi iš jų – Čikagos universiteto ekspedicijos ketvirtame dešimtmetyje. Tuomet didžiausiu atradimu buvo arklidės, kurias, kaip manoma, pastatė karalius Saliamonas. Šiandien dauguma archeologų taip nemano. Vis dėlto tai yra tiesioginis įrodymas, kad mieste buvo dislokuota didelė raitelių kariuomenė. Kitas neįprastas Čikagos ekspedicijos atradimas – daugybė dramblio kaulo dirbinių, iš viso apie keturi šimtai daiktai, kurie buvo rasti tarp žmonių ir gyvūnų kapų.
Kai kuriuose iš šių daiktų yra egiptietiški hieroglifiniai užrašai. Pavyzdžiui, ant stilo dėklo parašyta, kad jis priklausė egiptiečių pareigūnui vardu Nacht-Amon, kuris buvo „karaliaus pasiuntinys“ faraono Ramzio III (1184–1153 m. pr. m. e.) valdymo laikotarpiu. Be to, buvo rastos žaidimų lentos, šukos ir dėžutės, pagamintos iš dramblio kaulo. Toks didelis daiktų iš šio medžiagos kiekis kapavietėje sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą. Dramblio kaulo raižiniai atlikti naudojant hetitų, mikėnų, egiptiečių, ugaritų, kanaaniečių ir asirų motyvų mišinį.
2014-ais Megide buvo įvykęs dar vienas labai svarbus atradimas – tai „Didžioji šventykla“, datuojama 3000 m. pr. m. e. Ji yra didelė stačiakampė patalpa su dviem nedideliais koridoriais už jos, čia taip pat buvo rasta ritualų pėdsakų. Šis šventykla yra didžiausias to meto statinys rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Nenuostabu, kad Megidas, kaip daugelio mūšių vieta, turėjo masyvią tvirtovę. Čikagos ekspedicija atrado sudėtingą vartų sistemą, kuri, tyrėjų nuomone, datuojama karaliaus Saliamono laikais. Joje buvo dvi dideli bokštai priekyje, kuriuose buvo lankininkai, ir kamerų sistemą viduje, kurioje galėjo būti kareiviai su ietimis ir kardais, jei priešas prasiveržtų pro vartus. Šiuo metu vartų datavimas yra ginčytinas.
Kaip ir Virsavijoje, čia buvo rasta sudėtinga senovinė vandens tiekimo tunelių sistema, kuri vandens tiekimą į miestą užtikrino iš artimiausio šaltinio per požeminius tunelius, esančius trisdešimties metrų gylyje. Archeologai laiko šią vandens tiekimo sistemą įspūdingiausiu Megido technologiniu pasiekimu. Jos dėka gyventojai turėjo nuolatinę prieigą prie vandens, net kai miestas buvo apgultas. Archeologiniai darbai tęsiasi iki šiol, juos vadovauja archeologai iš Tel Avivo universiteto Izraelyje. Senovės miestas kasmet pritraukia tūkstančius turistų, kurių daugelis atvyksta čia įkvėpti pranašystės apie paskutiniojo teismo kovą. Gidai dažnai sveikina savo svečius sakydami: „Sveiki atvykę į Armagedoną!“
