1966 m. žinomas psichiatras Čarlzas Hoflingas nusprendė išsiaiškinti, kiek mes, žmonės, linkę pasitikėti kieno nors nuomone, jei ji mums atrodo autoritetinga. Savo eksperimentui jis pasirinko medicinos personalą. Psichiatras įtarė, kad bet koks gydytojo, kuris yra akivaizdžiai labiau išsilavinęs nei sanitaras ar slaugytoja, reikalavimas bus nedelsiant įvykdytas, o žmonės net nesusimąstys, prie ko tai gali privesti. Ar jis buvo teisus?
Eksperimento protokolas buvo siaubingai paprastas: kažkoks žmogus skambindavo į ligoninę, pakviesdavo prie telefono slaugytoją ir prisistatydavo kaip daktaras Smitas (žinoma, ligoninėje nebuvo jokio daktaro Smito, tai buvo numatyta iš anksto). Tada jis paprašydavo jos konkrečiam pacientui suleisti 20 mg vaisto, vadinamo „Astorten“, paaiškindamas, kad nespėjo įrašyti vaisto paskyrimo į ligos istoriją, bet įrašys vėliau. Žinoma, vaistų spintelėje iš anksto buvo padėtos buteliukai su etiketėmis „Astorten“, ant kurių buvo nurodyta didžiausia leistina dozė – 10 mg… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
