Žvelgdami į Henriko VIII portretus, matome apkūnų ir geranorišką žmogų. Istoriniai įrašai rodo, kad jis mirė dėl progresuojančio diabeto, greičiausiai dėl gyvenimo, kupino perdėto prabangos. Be cukrumi turtingos mitybos, karaliaus gyvenimas pasižymėjo prabangiu laisvalaikiu ir netvarkingumu.
Kai kurie tyrimai rodo, kad jis tikriausiai sirgo kokia nors psichine liga, kuri galėtų paaiškinti jo ekscentrišką elgesį ir dažnus nuotaikos svyravimus. Akivaizdu, kad visa tai galiausiai turėjo įtakos jo sveikatai. 1547 m., būdamas 55-ių metų, Henrikas VIII mirė, sverdamas šimtą keturiasdešimtį kilogramų, ir turėjęs pusantro metro juosmens apimtį. Minima, kad prieš laidotuves jo kūną teko daug kartų plauti aromatinėmis esencijomis dėl atgrasaus palaikų kvapo.
Tačiau jaunystėje karalius buvo disciplinuotas sportininkas, užsiiminėjo ėjimu, alpinizmu ir irklavimu. Riterių turnyro metu jis buvo sunkiai sužeistas, trauma, kuri taip ir neišgijo iki galo, ir kankino jį iki gyvenimo pabaigos. Dar viena mažai žinoma Henriko VIII asmenybės pusė buvo jo polinkis į viską keistą ir netikėtą. Karalius gaudavo dovanų iš visų pasaulio kampelių. Konradas Zoisenhoferis , austrų kalvis ir juvelyras, pagrįstai laikytas savo srities meistru, pagamino šį šalmą, kuris buvo visos šarvuotės komplekto dalis. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
