Pirmąjį tūkstantmetį prieš mūsų erą senovės germanų gentys gyveno Jutlandijos pusiasalyje ir pietinėje Skandinavijos pakrantėje. Iki V a. po Kr. e. germanų gentys apgyvendino teritorijas tarp Reino vakaruose, Vyslos rytuose, Dunojaus pietuose, Dnipro ir Azovo jūros pietryčiuose.
III a. – V a. germanų migracijos iš Šiaurės Europos į Centrinę Europą laikotarpiu germanų sakų gentis susiskaldė į dvi dalis: viena dalis patraukė į pietus, į Vokietiją, kita – į vakarus, prie Šiaurės jūros pakrantės. Sakų gentis sudarė vestfalai (vakariečiai), ostfalai (rytiečiai) ir engrai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
