XIII–XV a. pabaigos Bizantijos kultūra ir toliau išsaugojo savąjį savitumą. Kaip savotiška reakcija į „lotynų“ įtaką XIII a. kryžiuočių viešpatavimo Bizantijoje laikotarpiu, joje sustiprėjo susidomėjimas graikų antika. XIV–XV a. filosofijos srityje vyko nuožmi dvi krypčių kova – pažangiosios, racionalistinės srovės ir reakcingos-mistiškos, kuri plačiai paplito Bizantijoje paskutiniuoju jos egzistavimo amžiumi dėl vidinio nuosmukio ir užsienio politikos nesėkmių. Mistišką kryptį rėmė vyraujanti bažnyčia ir labiausiai reakcinga feodalinės bajorijos dalis.
XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje ją atstovavo Grigorijus Palama, kuris skelbė isichizmą, t. y. visišką pasitraukimą iš gyvenimo ir „bendravimą su dievybe“ specialiąja malda, vadinama isichija. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
