Prieš 165 metus, 1861 m. kovo 17 d., Garibaldis su kompanija baigė vienyti Italijos valstybes ir žemes – viskas buvo sujungta į Italijos karalystę. Ta proga galima prisiminti, kad Italija dažnam yra ne tik atostogų kryptis, bet ir valstybė, su kuria turime keletą karybos partnerystės akcentų.
1918–1940 m. karinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Italijos ryškiausias buvo Italijos rengiant Lietuvos karininkus, Lietuvos Kariuomenėje naudojant itališką techniką ir iš italų perkant amerikietišką ginkluotę.
Štai keletas lietuvių, ragavusių karo mokslų Italijoje (nurodomi tuo metu turėti laipsniai):
🟢Karo aviacijos lakūnas kpt. Mykolas Mačiokas (1899–1954) 1928–1930 m. studijavo Italijos aukštojoje karo mokykloje Turine.
🟢Vyr. ltn. Pranas Lesauskis (1900–1942) 1927–1930 m. studijavo Turino artilerijos akademijoje.
🟢Mjr. Leonas Gustaitis (1897–1942) 1929–1932 m. studijavo Generalinio štabo akademijoje Turine.
🟢Karo aviacijos lakūnas mjr. Viktoras Reimontas (1898–1947) 1930–1931 m. mokėsi aukštuosiuose aviacijos kursuose ir stažavosi Italijos aviacijos daliniuose.
🟢Karo aviacijos ltn. Vytautas Tupčiauskas (1906–1996) 1933–1934 m. tobulinosi Romos aeromedicinos centre.
🟢Kpt. Juozas Ugianskis (1893–?) 1929–1934 m. mokėsi Pinerolo kavalerijos mokykloje ir Kavalerijos karininkų jojimo mokykloje.
🟢Inž. j. ltn. Povilas Labanauskas (1908–1999) 1928–1938 m. mokėsi Livorno karališkojoje jūrų karo mokykloje, stažavosi Italijos karo laivyne ir povandeniniuose laivuose. Taip pat mokėsi lengvosios jūrų zenitinės artilerijos ir torpedų kursuose.
🟢Kpt. Antanas Breimelis (1900–1950) 1929–1932 m. mokėsi Generalinio štabo akademijoje Turine.
🟢Vyr. ltn. Antanas Andriūnas (1901–1965) mokėsi Pinerolo kavalerijos mokykloje.
🟢Karo aviacijos lakūnas kpt. Jeronimas Garolis (1900–1972) 1931 m. pusmetį stažavosi Italijos oro laivyne.
🟢Kpt. Kazys Ambraziejus (1894–1940) 1929–1933 m. mokėsi Turino artilerijos akademijoje.
To meto Lietuvos Karo aviacijos lakūnai skraidė itališkais „Ansaldo SVA-10“, „Ansaldo A.120“, Fiat CR.20. Sausumos pajėgų kariai važinėjo „Fiat 15“ sunkvežimiais ir Fiat šarvuočiais.
Papildomai įdomu paminėti, kad aviatoriai Reimontas ir Garolis buvo bombardavimo mokykloje Malpensoje, apsilankė Grotalijos žvalgų mokykloje, aviacijos dirbtuvėse Florencijoje ir Ciampino naikintuvų grupėje. Dera paminėti, kad besikuriančio Lietuvos karo laivyno karininkai ir Klaipėdos uosto administracijos specialistai taip pat studijavo Italijoje.
Įdomų epizodą, susijusį su ginklų pirkimu Lietuvos Kariuomenei, knygoje „Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje“ aprašė istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis.
1924 m. Lietuva su Italija sudarė sutartį dėl ginklų, Italijoje likusių dar nuo Pirmojo pasaulinio karo, įsigijimo. Amerikiečiai „Ross-Enfield“ šautuvus gabeno britams, tačiau laivą netoli Neapolio torpedavo vokiečiai. Įgula buvo išgelbėta, laivas nutemptas į Neapolio uostą, o ginklai perkrauti į sandėlius Kapujoje. Amerikiečiai krovinį nurašė į nuostolius, britai po karo jo taip pat neieškojo, todėl italai nusprendė šių ginklų pelningai atsikratyti. Benito Mussolini pavedimu ginklai pradėti siūlyti įvairių valstybių pasiuntiniams Romoje, tarp jų ir Petrui Klimui. Sutarus ir gavus Lietuvos pritarimą, ginklai ir šaudmenys buvo nupirkti santykinai pigiai.
1924 m. gruodį jų pargabenimui į Kauną buvo išsiųsta komisija, vadovaujama plk. ltn. Stasio Biručio (1893–1972). Sausį krovinys italų laivu „Izida“ iš Neapolio išplaukė į Klaipėdą. Dėl audrų prie Gibraltaro sąsiaurio kelionė pailgėjo nuo trylikos dienų iki beveik mėnesio. Tai buvo pirmasis didelis Lietuvos kariuomenės ginklų pirkimas. „Ross-Enfield“ šautuvai buvo išdalinti kariuomenei, daugiausia pėstininkams, o vėliau dalis jų parduota su pelnu, už gautas lėšas užsakant „Mauser“ modelio šautuvus.
