„Viskas turi savo kainą”. Ne itin taisyklinga, kalbininkų požiūriu, frazė žinoma bemaž kiekvienam. Sumaniusio tvoti ginkluotu kumščiu per stalą diktatoriaus karas Ukrainoje irgi brangiai kainuoja. Ukrainiečiams jis kainuoja prarastas žemes, naudingus išteklius, sugriautus miestus ir gyvenvietes. Skaudžiausia yra kaina daugybės gyvybių, paaukotų ginant šalį. Trejus metus alinantis Ukrainą karas skaudžiai
Nesenai prisiminėme tragiškas, bet kartu ir lemiamas sausio dienas bei naktis. Lietuva atsilaikė prieš kruviną kretančios imperijos kariauną ir smarkiai prisidėjo prie tautų kalėjimo baigties. Nemenkindami Lietuvos indėlio į sovietų sąjungos žlugimą, turėtume prisiminti ir kitus, gerokai svarbesnius SSRS griūties faktorius. Jų būta ne vieno: kariniam kompleksui dirbusi ekonomika, milžiniškų
Tęsdami ilgaamžes grobikiškas „tradicijas”, putlerio skėriai toliau aršiai skverbiasi į kariauti pavargusios Ukrainos žemes. Kagėbistinės imperijos ekonomika braška per visas siūles, kaista it katilas virš laužo, tačiau niekaip neužbuksuoja. Kodėl? Kas lemia, kad trejus metus agresiją vykdanti „deržava” nepatiria esminius ekonomikos sukrėtimus, karui ryjant milžiniškus resursus ir besibaigiančius žmogiškuosius(?) išteklius.
Netenka stebėtis, kad išvystame vis daugiau diletantiškų, paviršutiniškų interpretacijų apie 1991-ųjų sausio įvykius. Nuo lemtingų Lietuvai ir pasauliui dienų prabėgo geras trečdalis amžiaus, užaugo ir sumetėjo nauja karta. Gimę po 1991-ųjų iš pasakojimų žino apie parlamento gynybą ir kitus sausio įvykius, o gyvai juose dalyvavusių gretos po truputį retėja. Gausūs
Vargu ar kada bebus – duokdie, kad ir nebūtų – Lietuvoje toks gausus fotomenininkams siužetais lobynas: suręstos barikados, prie storo rasto prikalti sovietiniai apdovanojimai ir dokumentai, iškalbingi piešiniai, besišildančių apsupti laužai, gynėjams dalijamas maistas, Aukščiausios Tarybos pastatą apsupusi minia, nebojanti mirtimi grasinančių sovietinių banditų ir jų vietinių sėbrų. Vieni tų
You must be logged in to post a comment.