Paslaptingai apleistas vaiduokliškas miestas Teotiuakanas Meksikoje – patraukli vieta archeologams ir turistams. Tai vienas didžiausių ikikolumbinės civilizacijos miestų, kuriame gyveno daugiau nei 125 tūkstančiai žmonių. Mokslininkai sutaria, kad Teotiuakanas susiformavo II a. pr. m. e. ir egzistavo tik iki VII a. m. e. Kas taip traukia į jį turistus, nuotykių ieškotojus
Majų civilizacijoje ypatingą reikšmę turėjo Veneros planeta. Senovės majai buvo aistringi astronomai, užrašydami ir interpretuodami kiekvieną dangaus aspektą. Jie tikėjo, kad dievų valią ir veiksmus galima perskaityti iš žvaigždžių, mėnulio ir planetų, todėl skyrė tam laiko, o daugelis jų svarbiausių pastatų buvo pastatyti atsižvelgiant į astronomiją. Majai tyrinėjo saulę, mėnulį
Kai ispanai pirmą kartą apsilankė Tenočtitlane, jie buvo giliai sužavėti šiuo miestu. Kortesas savo laiške Ispanijos karaliui Karoliui V taip apibūdino savo įspūdžius: „Kad galėčiau, galingiausias valdove, Jūsų Didenybei perteikti teisingą vaizdą apie didžiulius šio kilnaus Tenočtitlano miesto matmenis ir apie daugelį retų ir nuostabių objektų, kurie jame yra …
Du kartus per metus tūkstančiai turistų renkasi senoviniame Čičen-Icos regione, Meksikoje, El Castillo (t.y. Pilies) piramidėje. Pasak legendos, čia gyvena plunksnuotas gyvatės dievas Kurunas, kuris nusileido iš dangaus, kad palaimintų savo tikinčiuosius žemėje. Kiekvienais metais pavasario ir rudens lygiadienio metu saulėlydis meta šešėlį ant turėklų į šiaurę nuo El Castillo
Mokslininkai nesutaria, ar klasikinės eros majai galėjo naudoti druską kaip pinigus: archeologė Hyter Mak-Kilop priartėjo prie išvados, kad druska galėjo būti naudojama kaip mokėjimo priemonė majų-indėnų klasikinėje eroje (300–900 m. e. m.). Šis produktas atitinka tokius svarbius prekių pinigų reikalavimus kaip, pavyzdžiui, naudingumas, vertė, perkeliamumas ir dalumas. Remdamasi archeologiniais duomenimis,
You must be logged in to post a comment.