Puiki proga pabuvoti senovėje: atkurtos amatininkų sodybos Kernavėje

Skaitydami apie mūsų valstybės kūrimosi pradžią, apie Mindaugo karūnavimą ar šlovingus žilos senovės įvykius, nejučiomis įsivaizduojame mūsų kunigaikščius aukštose pilyse bepuotaujančius, didingose menėse midų iš rago begeriančius. Na, ir didikai mažai ką prasčiau už kunigaikščius gyveno, o paprasta liaudis dailiose trobose kūrėsi, kaip pasakų knygų iliustracijos ir parodo. Tiesa ta, kad mūsų protėvių tikrovė buvo, švelniai tariant, gerokai proziškesnė, nei skambios legendos ir padavimai porina, tačiau kokia ji bebūtų buvusi – ji sava, miela, brangi, artima. Ne taip seniai keliavome į Kernavę, ieškodami kelyje į senąją Lietuvos sostinę bei joje pačioje perliukų, kurių išties gausiai galima atrasti. Šįsyk nukaksime Kernavėn kitkam: dyvysimės į mūsų bočių būtį žiloje senovėje – XIII ir XIV amžiuose – išvysdami tikrąją anų laikų gyvenseną, kuklią buitį, senųjų amatų aplinką, vien kirviu pastatytas trobas (būtent tokiu būdu jos buvo atkurtos).

Bemaž neįmanoma perteikti įspūdžių ir jausmų, apnikusių lankantis tolimoje bočių praeityje, nes atkūrėjai padirbėjo išties meistriškai, puikiai sugebėję perprasti tolimos senovės dvasią ir ją naujai prikelti. Prieš mindami viduramžių amatininkų trobos slenkstį, pasiskaitykime, ką apie šį projektą pasakoja Kernavės muziejininkai: „Muziejinėje ekspozicijoje po atviru dangumi atkurtas XIII-XIV a. Kernavės miesto fragmentas. Žemutinis Kernavės miestas buvo išsidėstęs maždaug 15 ha plote Pajautos slėnyje ir turėjo natūralias ribas:rytinėje ir vakarinėje dalyse – pelkes, o pietuose siekė Neries upę. Ne ką mažesnis buvo ir aukštutinis miestas, besidriekiantis į šiaurę nuo piliakalnių. Keliskart daugiau gyventojų nei šiandien – per tūkstantį – turėjusi viduramžių Kernavė garsėjo amatais ir prekyba. Archeologiniai radiniai atspindi ryškią amatų specializaciją ir leidžia manyti, kad amatai buvo paveldimas verslas

Neįkainojamos informacijos apie XIII-XIV a. miestiečių kiemus suteikė Pajautos slėnio archeologiniai tyrimai. Drėgname kultūriniame sluoksnyje rasta gerai išlikusių medinių pastatų ir tvorų liekanų, gausybė organinės kilmės – medžio, tošies, odos, rago – dirbinių, bylojančių apie XIII-XIV a. Kernavės miestiečių gyvenseną. Miestas turėjo suformuotą gatvių tinklą nuo piliakalnių Neries link. Kiekviename aukštomis tvoromis aptvertame 7-9 arų dydžio kieme stovėj gyvenamasis namas bei 2-3 ūkiniai pastatai ar dirbtuvės. Statiniai buvo rentinės konstrukcijos, dengti dvišlaičiais lentiniais stogais. Apatinis vainikas klotas tiesiai ant žemės, po juo kartais būdavo dedama trinkelių arba plačių pušinių lentų. Suliesti rąstai būdavo kamšomi samanomis. Durys varstomos „bėgūnais“, uždaromos sklendėmis su kištukais ir kabliais, rakinamos cilindrinėmis spynomis. Langai nedideli, turbūt būdavo dengiami ištemptomis gyvulių pūslėmis. Gyvenamuosiuose namuose ir amatininų dirbtuvėse rastos skeltinių lentų grindys ir būstui šildyti bei maistui gaminti naudotos plūktos molio krosnys be dūmtraukio. Statybos darbams naudota spygliuočių mediena. Brangių kaltinės geležies detalių to meto statyboje naudota nedaug, statyta be vinių.

Saugant Kernavės archeologinės vietovės paveldą, muziejinė ekspozicija įrengta už senojo miesto ribų. Ekspozicijoje galite pamatyti archeologinių radinių kopijas. Autentiški viduramžių Kernavės miestiečių buitį liudijantys archeologiniai radiniai eksponuojami Kernavės archeologinės vietovės muziejuje… Tyrimų duomenys leido nustatyti, kad šiuose kiemuose viduramžiais gyveno ir paveldimu amatu vertėsi net kelios juvelyrų, kalvių ir rago apdirbėjų kartos… Viduramžių Kernavė – tai medinio užstatymo miestas, kuriame klestėjo amatininkų, pirklių ir karių bendruomenė. XIII–XIV a. miestas užėmė apie 40 ha ploto teritoriją, turėjo gerai įtvirtintų piliakalnių gynybinę sistemą, susiformavusį kiemų ir gatvių tinklą. Kiemus nuo gatvės ir kaimynų skyrė vertikalių lentų ir rąstų arba iš šakų pintos tvoros.“

Ką dar mums primena muziejininkai? „2016 m. atidaryta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi, pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII – XIV a. Kernavės Viduramžių miesto fragmentas – trijų amatininkų sodybų kompleksas, dar vadinamas Skansenu. Statyboms panaudotas tik kirvis – tokiu būdu tiksliai atkartota tuometė technologija. ‎‎ Muziejinę ekspoziciją po atviru dangumi galite aplankyti muziejaus darbo laiku. Muziejinė ekspozicija po atviru dangumi atidaryta lankymui tik šiltuoju metų laiku t.y. balandžio – spalio mėn.“ Na, ir puiki naujiena visiems susidomėjusiems šiuo Lietuvos perliuku –amatininkų atkurtų sodybų lankymas – nemokamas! Tad pasižymėkite kalendoriuje kurią nors vasariško savaitgalio dieną – viduramžių kalvio, juvelyro ir ragų apdirbėjo sodybos Kernavėje svetingai laukia jūsų apsilankymo.