Gerai pamenu kūrenamų krosnių kvapą ir senas, girgždančias grindis, kuriomis bėgiojo daugybė vaikiškų kojyčių. Iki iškylant solidiems Moksleivių rūmams bei Jaunųjų technikų stočiai vilniškiuose Žirmūnuose, šis pastatas Gedimino kalno papėdėje buvo daugybės moksleivių susibūrimo vieta. Šiandieną pirklio Abraomo Šliosbergo namas tapo Valdovų rūmų dalimi, ir dažnas nebežino jo istoriją, tad trumpai prisiminkime praeitį.
Carinė administracija nutarė Vilniaus pilių teritoriją paversti tvirtove: numatyti nugriauti pastatai įkainoti, į jų sąrašą pateko ir pirklio Abraomo Šliosbergo mūrinis namas, įkainotas 28,5 tūkst. rublių asignacijomis. Tačiau A. Šliosbergo namas nebuvo nugriautas, nes pateko į carinės tvirtovės vidų. Po remonto XIX a. viduryje jame įsikūrė karinės apygardos Inžinerijos valdyba, pasikeitusiuose interjeruose nebeliko klasicistinių detalių.
Po Antrojo pasaulinio karo dviaukščiame name buvo įkurdinta pionierių organizacija, iškelta iš buvusių pirklio rūmų XX a. 9-ajame dešimtmetyje, tuomet name ketinta įrengti tautų draugystės muziejų – jis jau buvo pradėtas projektuoti. Pastatas prisimintas Valdovų rūmų atstatymo metu.
Nuotraukose: A.Šliosbergo namas (tuomečiai Pionierių rūmai) 1947 m., Gedimino pilies bokštas ir A.Šliosbergo namas.
Pabuvoti Vilniaus praeityje mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
Jei norite skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriumi / prenumeratore jau dabar!
