Kalbėsime apie laikus, kai Lietuvoje šeimininkavusi carinės Rusijos imperijos administracija tvarkėsi kaip norėdama, tad ir lietuviškus vietovardžius keitė savo nuožiūra: Alytus jai buvo Olita, Varėna – Orany, Kaunas – Kovna, Vilnius – Vilna ir t.t. Jei jau lietuviškas raštas anuomet draustas visus keturis dešimtmečius, tai ir mes atsilyginsim tuo pačiu – imperinių biurokratų išsigalvotus vietovardžius neminėsim, o vadovausimės lietuviškais. Taigi, amžinai besirengusi su kuo nors kariauti imperija XIX amžiaus pabaigoje ėmėsi stiprinti savąsias siena vakaruose, vienas tokių sumanymų buvo gynybinių įtvirtinimų strategiškai svarbioje Alytaus vietovėje statyba. Tvirtovės paskirtimi buvo tiltų per Nemuną gynyba, plentų į Kauną bei Vilnių kontrolė, tiesiamo geležinkelio į Varėną apsauga. Pastatyti keturi fortai ir artilerijos baterija, juos jungė nutiesti keliai. Mūsų dienas pasiekė du fortai: pirmasis – Alytaus šiauriniame pakraštyje ir ketvirtasis šiaurės vakaruose. Kitų fortų vietose vėliau atsirado įmonės: antrojo – medvilnės kombinatas, trečiojo – dujofikacijos įmonė. (Nuotraukoje viršuje – aeroplanas tvirtovės teritorijoje 1915 m.)
Kareivinės XX a. pr.
Ant kalvos tarp 3-o ir 4-o fortų buvo įrengta artilerijos baterija, o visas Alytaus tvirtovės garnizonas sudarė net keturis tūkstančius kareivų, tad Alytuje ir jo apylinkėse iašugo kariniai miesteliai. Dešiniajame Nemuno krante buvo pastatytos kareivinės inžinieriams bei Saratovo kareivinės iš Saratovo miesto perkeltam pėstininkų pulkui. Kairijam Nemuno krante iškilo mūrinis miestelis artilerijos pulkui, turėjęs ligoninę, stačiatikių šventovę, teritoriją mokymams bei paradams, ir net savąjį kalėjimą. 1895-ais geležinkelis priartėjo prie Alytaus, nes buvo nutiestas ruožas iki Varėnos, taip pat tiesta geležinkelio atšaka link Alytaus iš Gardino, turėjusi driektis iki Šeštokų, Augustavo ir Suvalkų. Šiuo ruožu traukiniai ėmė riedėti 1899-ų gegužės 1-ą, o tų pačių metų spalio 15-ą geležinkelio tiltas per Nemuną sujungė minėtąsias geležinkelio linijas – tiestas iš Varėnos ir Gardino – tuo užbaigiant Užnemunės geležinkelio (Suvalkų žiedo) statybą, perduotą S.Peterburgo-Varšuvos geležinkelio žiniai. Baigus šiuos geležinkelio darbus, Alytaus, Gardino, Kauno ir Vilniaus carinės įgulos galėjo susisiekti geležinkelio dėka.
Tvirtovėje dislokuoto pulko kariūnai XX a. pr.
Atėjo laikas mums pasidairyti į tiltus, kurių apsaugai ir buvo įrengta Alytaus tvirtovė. Valkininkų-Varėnos plento tiltas per Nemuną baigtas statyti 1892-ais piečiau Alytaus, Kaniūkų kaime. Bemaž poros šimtų metrų ilgio, tiltas buvo penkiolikos metrų aukščio, turėjo penkis tarpatramius: trijų vidurinių ilgis buvo po penkiadešimt penkis metrus, dviejų kraštinių – puspenkiolikto metro. Tilto atramos – mūrinės, apdailintos tašytais akmenimis. Beje, cariniai inžinieriai atramose suprojektavo ir šachtas sprogmenims. Geležinės tilto konstrukcijos pagamintos Putilovo gamykloje Peterburge (kaip ir vilniškio Žaliojo tilto, baigto statyti 1894-ais pagal inžinieriaus N.Beleliubskio projektą), ir į statybos vietą atplukdytos Nemunu. Statybos metu įrengtos laikinos atramos. Tilto šoninių tarpatramių laikančiosios konstrukcijos – plieninės sijos, o vidurinių – erdvinė santvarų konstrukcija. Grindinio būta medinio, todėl jis greit susidėvėdavo ir reikalaudavo remonto. Tiltas nudažytas sidabrinės spalvos dažais.
1915-ais Alytaus tvirtovės įgula be mūšio apleido įtvirtinimus, ir susprogdino visus tris apylinkėse buvusius tiltus, Kaniūkų tilto susprogdinti viduriniai tarpatramiai. Priartėjusi kaizerinė kariauna nepasimetė, ir mikliai pasistatė laikiną medinį tiltą pora šimtų metrų tėkme žemiau, nei susprogdintas carinis. Laikinas medinis tiltas buvo bemaž trijų šimtų metrų ilgio, trisdešimt penkių aukščio, net penkiolikos tarpatramių, kurių kiekvieno ilgis buvo septyniolika metrų, tiltą laikė šešiolika atramų. Netruko vokietukai suremontuoti ir Kaniūkų tiltą, o laikinas medinis 1927-ais išardytas, nes jo būta netvirtos konstrukcijos, kurią smarkiai veikė ledonešiai Nemune. Iki valiai pasidžiaugę mūsiškėmis žiniomis apie tvirtovės ir jos apylinkių istoriją, senųjų fotografijų pagalba eikime dairytis į praeitį.
Įgulos valgykla XX a. pr.
Geležinkelio stotis žvelgiant iš Vilniaus pusės, XX a. pr.
Geležinkelio stotis XX a. pr.
Geležinkelio stoties kiemas XX a. pr.
Tilto statyba XIX a. pab.
Tiltas XIX a. pab. – XX a. pr.
Kaizerio armijos pastatytas laikinas medinis tiltas XX a. 2-ame deš.
Gatvė Alytuje XX a. 2-ame deš.
Į Alytaus praeitį XX a. pradžioje dar sugrįšim, o šioje kelionėje mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas. Norėdami skaityti daugiau tokių apybraižų, tapkite AIDŲ prenumeratoriais dabar!
