Sunku ir pasakyti, kiek kilometrų sukardavom kasdieną pėsčiomis Romoje, nes vakare kojos gausdavo kaip pašėlusios, o ir kelias iki istorinio centro buvo netrumpas: išsinuomoję iš Italijon atitekėjusios lietuvės butą Musolinio laikų name, pirma pėdindavom iki tramvajaus, tuomet juo dardėdavom iki Piazza del Popolo (Liaudies aikštės, it.), po to ilgokai dardėdavom metro, ir – vualia! – Amžinojo miesto istorinės grožybės jau prieš akis. Suklydom pasirinkdami kelionei priešvelykinį laikotarpį, tad buvome vieni atvykėlių minios Romoje narių, jūra plaukiančių į šv. Petro baziliką ir kitus senuosius objektus. Na, o kadangi Angelio pilis nuo pat šv. Petro aikštės yra matoma plika akimi, tai neišėjo aplenkti šią praeities liudininkę. Prieš eidami vidun dairytis, pasidomėkim jos istorija, kuri išties įspūdinga.
Adriano mauzoliejus – dažniau vadinamas Šventojo Angelo pilimi – apvalios formos antikos laikų statinys pačiame Romos centre. Mauzoliejaus-pilies statybos sumanytoju buvo 14-asis Romos imperatorius Publijus Elijus Trajanas Adrianas, pasirinkęs šią vietą savo paties ir artimųjų amžinajam poilsiui. Šiame mauzoliejuje ir yra palaidotas Adrianas, imperatoriaus šeima bei vėlesni įpėdiniai. Vėliau mauzoliejus tapo popiežių tvirtove bei reprezentacine būstine, o ir belaisvių kalinimo vieta. Dabar pilyje įsikūręs solidus muziejus. XII amžiuje mauzoliejus pavadintas Šv. Angelo pilimi, apie tai byloja legenda, pasakojanti, kad 590-aisiais popiežiaus šv. Grigaliaus pirmojo surengtos procesijos dalyviams, maldavusiems Mergelę Mariją gelbėti miestą nuo maro, pasirodęs angelas ir, nusileidęs ant pilies viršūnės, įkišo kalaviją į makštis. Šis stebuklas suprastas dieviškosios malonės ženklu, tad vėliau virš pilies viršus papuoštas angelo skulptūra.
Gynybines funkcijas statinys pradėjo atlikti tik XIV amžiuje, tuometinių popiežių nurodymu. Popiežius Mikalojus trečiasis sujungė pilį su Šventojo Petro bazilika bemaž 800 metrų ilgio ant atramų įrengtu keliu Passetto di Borgo. Bent dukart šis saugus koridorius buvo panaudotas pavojaus atveju: 1494-aisiais popiežius Aleksandras šeštasis nešė kudašių, siekdamas apsisaugoti nuo Karolio aštuntojo antpuolio, o 1527-aisiais popiežius Klemensas septintasis pasipustė padus nuo imperatoriaus Karolio penktojo puolimo, kurio metu atėjūnai išžudė beveik visus šv. Petro baziliką Šveicarijos saugojusius šveicarus. Tad, Viešpaties pagalbos išmelsti nesugebėjęs, viduramžių pontifikas išnešė sveiką kailį pas savuosius turtus.
Pagražbyliavę, pasiieškom euriukų bilietams (beje, apsimoka įsigyti Romos bilietą, suteikiantį nuolaidas daugelio objektų lankymui), ir neriam vidun.
Šv. Angelio pilis (Castel s. Angelo, it.), kaip ir šv. Petro bazilika, yra pačiame Romos istoriniame centre, Tibro upės pakrantėje.
Link Tibro ir pilies veda daugybė Romos senamiesčio gatvelių.
Nuo skulptūromis papuošto tilto per Tibrą smagu pasidairyti į žavias Romos panoramas.
Neišeina nepastebėti tolumoje pūpsantį šv. Petro bazilikos kupolą – jo aukštis net 120 metrų.
Nuo Tibro dvelkia vėsa, matosi dar vienas išpuoštas tiltas, kartais praplaukia turistus vėžinantis laivelis. (Toliau keliauti kviečiu prenumeratorius.)
