Nesurasti ją neišeis: Vavelio pilį ir Turgaus aikštę jungianti Grodzka gatvė eina šalia, bet pirma prisėskim išgerti kavą vienoje daugybės kavinaičių turistų apgultoje Grodzkoje. Smagu stebėti iš viso pasaulio suplūdusių atvykėlių minią, tingiai slenkančią pro šalį, bet kelsim užpakalius, ir paėjėsim kelis šimtus metrų iki šios senovės liudytojos. Jau iš tolo matom du bokštus žalsvomis ar pažaliavusiomis kepurėmis ir masyvias, tik ambrazūras, o ne langus turinčias sienas. Net neįgudusiam keliautojui aišku, kad prieš jo akis – gynybinės paskirties pastatas, amžiams bėgant pakeitęs savąją paskirtį ir išvaizdą. Visai šalia šio statinio stūkso visiškai kitokių formų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, kurioje pasiklausysim puikų klasikinės muzikos koncertą vakare, o kol kas bandom patekti į šv. Andriaus (Andriejaus) bažnytėlę, budriai prižiūrimą vienuolių. Pastato amžius artėja link tūkstantmečio, tad aiškiai gali pastebėti perstatymų požymius, o mums laikas pasidomėti jo praeitimi, kol priekabi vienuolė bažnyčioje šnypščia gana santūriems italų turistams savąjį “Tiše” (“Tyliau”, lenk.).
Šv. Andriaus bažnyčia yra istorinė romaninė bažnyčia, kurią 1079–1098 m. pastatė viduramžių Lenkijos valstybės veikėjas Palatinas Sieciechas. Tai retas išlikęs Europos tvirtovės-bažnyčios pavyzdys, naudotas gynybiniais tikslais. Pastatytas romaniniu stiliumi, tai vienas seniausių Krokuvos pastatų ir vienas geriausiai išlikusių romaninių pastatų Lenkijoje. Tai buvo vienintelė bažnyčia Krokuvoje, atlaikiusi 1241 m. mongolų puolimą. Išilgai apatinės platesnės fasado dalies yra nedidelės angos, kurios tarnavo kaip gynybiniai langai tuo metu, kai bažnyčia buvo prieglobstis nuo karinių antpuolių. Nuo 1320 m. jį naudojo religinis Klarisių ordinas. Pastatas daug kartų renovuotas. Dabartiniuose baroko interjeruose yra Baltazaro Fontanos dekoracijų, Karolio Dankwarto paveikslų ir paauksuotų altorių. Barokiniai kupolai ant aštuonkampių bokštų buvo pristatyti 1639 m.
Bažnyčia yra bene geriausiai išlikęs ankstyvosios romaninės architektūros pavyzdys Krokuvos mieste ir Lenkijoje. Masyvus pastatas iš akmens blokų statytas XI amžiaus pabaigoje, atliko svarbias gynybines funkcijas. Du aštuonkampiais atrodantys bokštai su dvigubais arkadiniais langais yra puikūs romaninės architektūros pavyzdžiai. Jie tęsiasi aukštai virš bažnyčios korpuso. Apsidė, papuošta kukliu arkadiniu frizu ir daugybe detalių (įskaitant laiptus ir langų rėmus), išlaiko tą patį charakterį.
Struktūra tikriausiai buvo išplėsta, išplėsta ir sustiprinta iki XII amžiaus vidurio. Bažnyčia sėkmingai atlaikė 1241 m. totorių-mongolų antpuolį, suteikdama prieglobstį daugeliui miesto gyventojų. Tuo metu ji visai teisingai buvo vadinama „žemutine pilimi“, kad būtų galima atskirti nuo šalia esančios „viršutinės“, stovėjusios ant Vavelio kalvos. Ji taip pat kartais buvo vadinama antrąja Krokuvos bažnyčia po Vavelio katedros. 1320 metais bažnyčia buvo patikėta Klarisių ordinui, kurio vienuolynas buvo pastatytas į pietus nuo bažnyčios. Taip pat mūrinė, gotikinė oratorija, kuri šiandien atlieka zakristijos vaidmenį, kilusi iš to laikotarpio.
Barokinė interjero puošyba, turtingai italų tapytojo ir architekto Baldassare „Baltazar“ Fontanos dekoruota, atsiradusi po 1700 m. vykusio atnaujinimo, o jau netrukus buvo pradėtas statyti Francesco Placidi priskiriamas didysis altorius. Dėmesį traukia laivelio formos sakykla ir rokoko maniera dekoruotas muzikinis choras su XVIII a. vargonais. 1639 m. pastatyti barokiniai bokštai kontrastuoja su romaninės bažnyčios formos griežtumu. Polichromija kupole vaizduoja Paskutinįjį teismą, o presbiterijoje – Šv. Klarą, Salomėją ir Kingą su Dievo Motinos karūnavimu apsidėje. Pagrindiniame altoriuje – Šv.Andriaus paveikslas, o altoriaus lentelėje – barokinis XVIII amžiaus tabernakulis. Presbiterijoje taip pat yra istoriniai 8 balsų vargonai.
Šiaurinėje pusėje, prie presbiterijos, yra gotikinė XIV a. koplyčia, tarnaujanti kaip zakristija. Jos statyba lėmė mažos apsidės sunaikinimą šiaurinėje transepto dalyje. Manoma, kad ši koplyčia buvo pastatyta kaip galingos Tęczyńskių giminės palaikų koplyčia. Greta bažnyčios yra netaisyklingo keturkampio plano pastatytas vienuolynas, kurio centre yra kiemas. XVI amžiaus pabaigoje ir XVI–XVII amžių sandūroje vienuolynas buvo atstatytas. 1843 metais gatvėje buvo pastatytas neoromaninis fasadas. Vienuolyno lobyne saugomi vertingi paminklai, tarp jų XIII a. relikvijoriai, unikalus XII-XIII amžiaus sandūros bizantiško stiliaus Dievo Motinos atvaizdas ir seniausios gimimo figūrėlės, tikriausiai XIV amžiaus pradžioje padovanotos karaliaus Kazimiero Didžiojo sesers Elžbietos. Vienuolyno bibliotekoje, be kita ko, yra vėlyvosios romaninės gradualinės XIII a. ir ankstyvosios gotikos laikmečio knygos.
Toliau keliauti kviečiu prenumeratorius, o kitus kviečiu užsiprenumeruoti AIDUS, jei norite skaityti daugiau tokių apybraižų.
