Laikas bėga nenumaldomai, ir rytoj jau 33-os lemtingų sausio 13-osios įvykių metinės. Darsyk prisiminsime 1991-ų pradžioje Lietuvoje vykusius sovietinių smogikų išpuolius ir didvyrišką tautos gynybą. Prisiminsim ir „Jedinstvos” gaujų mėginimą įsiveržti į parlamentą, ir sovietinės kariaunos – nuskurusios, bet iki dantų ginkluotos – barbarišką siautėjimą. Spaudos rūmų užgrobimas, įvairių tuomečių ryšių objektų, organizacijų pastatų grobimas vykdytas planingai, rengiantis Aukščiausios Tarybos šturmui. Leisgyvė imperija, žlugsianti po pučo 1991-ų rugpjūtį, šiepė kruvinus dantis, ir kėsinosi perkąsti Lietuvos valstybingumui gerklę. Šiandieną esame deramai pagerbę parlamento gynėjus, nukentėjusiuosius nuo sovietinių smogikų šturmo žmones, įsteigę Sausio 13-osios medalį, kasmet susirenkame į atminties renginius bei akcijas. Skaudi, bet didvyriška, Sausio 13-oji neišblėso mūsų atmintyje, o ir jaunosioms kartoms atkakliai skiepijame anuometį patriotiškumą.
Visgi, herojiškų 1991-ųjų sausio įvykių atminime yra didžiulė spraga, ir gal net ne viena. Nesenai nugaišo kruvinos „Alfa” smogikų gaujos (specialus sovietinio saugumo padalinys, vykdęs represines-teroristines funkcijas) tuometis vadeiva Golovatovas. Taip, tai tas pats nusikaltėlis, kurį gėdingai atsisakė išduoti Lietuvai prisitaikėlė Austrija. Teko peržiūrėti šiandienės Rusijos propagandinį filmą apie Sausio 13-ąją, kuriame be kitų nusikaltėlių kalbintas ir Golovatovas. Paaiškėjo, kad šis nusikaltėlis ne tik žudikų vadeiva, bet ir apgailėtinas bailys bei melagis. Pasakodamas apie Sausio 13-osios įvykius prie televizijos bokšte Vilniuje, niekšelis teigė, kad jie „metę garsines granatas, ir žmonės išsiskirstę”. Atseit, taip KGB smogikai ir patekę prie įėjimo į televizijos bokštą. Nebeprisiminė padugnė apie vaizdo įrašus, užfiksavusius, kaip „Alfa” banditai šaudo į bokšto gynėjus ir muša jų galvas automatų buožėmis, pamiršo ir tankais ant žmonių važiavusius sovietinius išsigimėlius.
Puiku, kad tautos didvyriai, sudėję ant laisvės aukuro savąsias gyvybes, yra neužmirštami, kaip ir daugybė praradusių sveikatą dėl sovietinių išgamų banditizmo. Rytoj vėl vyks seime iškilmingas posėdis, bus sakomos atminimo kalbos, pagerbiami nusipelnę laisvei asmenys. Tačiau tie, kurie plikomis rankomis stojo ginti parlamentą, žinodami tragiškų įvykių prie televizijos bokšto pasekmes, nebodami žūti vardan Lietuvos laisvės, šiandieną yra užmiršti. Pamename, kad Aukščiausiąją Tarybą gynė gausus būrys ryžtingų savanorių, ginkluotų medžiokliniais šautuvais ar tiesiog metaliniais strypais. Vargu, ar sovietiniai smogikai prisibijojo šios parlamento apsaugos, nes ko jau ko, o šiurpių ginklų sovietinė kariauna turėjo iki soties. Užtenka prisiminti, kaip paralyžiuojančiomis dujomis buvo užmigdyti ir nebeprabudo – buvo nužudyti šūviais į galvas – teatro pastatą Maskvoje 2002-ais užėmę čečėnų sukilėliai, kai nuo dujų žuvo ir daugybė įkaitų.
Neabejotina, kad sovietiniai žudikai 1991-ais išsigando ne tiek parlamentą gynusių vyrų – jie kaipmat sovietinės žiniasklaidos būtų pavadinti „smogikais” („boeviki”, rus.) – o didžiulės neginkluotų žmonių minios prie Aukščiausios Tarybos, ir neišvengiamos daugybės aukų puolimo atveju. Susitepę krauju rankas prie televizijos bokšto, ginkluoti sovietiniai išgamos pabūgo ne dešimčių, o šimtų – gal net tūkstančių – taikių žmonių aukų. Vėliau net smogikų vadeiva Golovatovas bėdavojo, kad negavo raštiško KGB vadovo Kriučkovo įsakymo vykdyti terorą Vilniuje, ir visa kaltė dėl žuvusiųjų prie bokšto buvo suversta „Alfos” kraugeriams. Matyt, net patyrusiems galvažudžiams ėmė drebėti kinkos dėl siautėjimo pasekmių.
Tad už laisvę turėtume būti dėkingi ne vien parlamente buvusiems jo gynėjams, bet ir tūkstančiams nežinomų lietuvaičių, sukūrusiems gyvą, bet neįveikiamą Aukščiausios Tarybos sieną. Deja, bet šiandieną nerasite nei menkiausio padėkos ir pagarbos ženklo nežinomiems gynėjams nei prie seimo, nei prie televizijos bokšto, nei prie Lietuvos televizijos ir ar kitoje įsimintinų Sausio 13-osios įvykių vietoje. Ar bus ištaisyta ši akivaizdi neteisybė, ir būsimos tautos nulenks galvą prieš tūkstančius laisvės gynėjų? Nepraraskim vilties, kaip ją puoselėjom ir 1991-ų sausį.
Publikacijai naudotos nežinomų autorių 1991-ų sausio įvykių metu darytos fotografijos.
