Galima būtų ilgai samprotauti, kodėl žmogus tūkstantmečių tėkmėje jautė poreikį kankinti ir žaloti kitą: įgimtas sadizmas, mėgavimasis kito kančiomis, tamsoje skendinčios sąmonė ir sąžinė, religinis fanatizmas, bet visgi elementariausios priežastys turbūt yra godumas ir puikybė. Godumas – trokštant kankinimais sužinoti paslėptų turtų vietą, o puikybė bemaž visad susijusi su valdžia: nepaklususius naujajai valdžiai/tvarkai kankinsim ir žudysim, kad kiti prisibijotų. Tačiau valdžios troškimas tiesiogiai susijęs su turto geidimu, tad proto užtemimas vėl sueina į godumą. Kaip ten bebūtų, žmonijos istorijos tėkmėje homo sapiens išgalvojo daugybę būtų kankinimais priversti pripažinti nebūtas nuodėmes, tad nesileisim į atgrasių žalojimų metodų nagrinėjimą – apie juos apsčiai rašyta. Šįkart kviečiu tvirtesnių nervų prenumeratorius tęsti kelionę Maltos senoviniame Mdinos mieste esančiame Bausmių muziejuje, tik šiurpių ekspozicijos garsų neperteikinėsiu. (Kai kurios nuotraukos – ne jautrių nervų asmenims!)
