Pasiimdavau bent dvidešimt monetukių, nes taip greitai prabėgdavo tos dvi minutės už penkioliką kapeikų. Firminis salonas buvo šalia anuomečio „univermago”, ir jame nuolat būriavosi žaidimo aistrų ištroškusių vaikigalių būrelis. Netrukus sužinojau, kad mano pamėgtas „Laivų mūšis” ir keli kiti žaidimai (be šokių) įsikūrė „Planetos” fojė. Ten ir susipažinau su kita „Laivų mūšio” fane, tiesa, energinga mergučė vargu ar atsitraukdavo nuo žaidimų, nes buvo pramokusi žaisti profesionaliai, tad gerokai lenkė mane pasiekimais. Beje, tuomet dar nežinojau, kad žaidimo automatus gamino ne kas kitas, o vilniškė „Sigma”.
„Planeton” atvažiuoti ir sugrįžti iš jos buvo patogu, nes priešais kino teatrą buvusi (ir tebesanti) stotelė anuomet taip ir vadinosi – „Planeta”. O sovietmečio pabaigoje ne itin jauki „Planetos” antroji salė – ta, kuri artimesnė Lukiškių aikštei – buvo įdomiai rekonstruota: pastatyti staliukai, tad žiūrovai galėjo seanso metu užkandžiauti ar/ir gardžiuotis kava. Tiesa, šiuolaikinius kino teatrus „prikvėpinusių” spragėsių dar nebuvo, tad žiūrovai kimšo pilvan sveikesnius užkandžius. Sumaniai pertvarkyta salė kaipmat tapo romantiškai nusiteikusių porelių pasiburkavimo oaze.
Iki rekonstrukcijos „Planeta” nebuvo kažin kuo ypatinga: dvi pailgos salės po porą šimtų vietų, gabaus dailininko (kas jis?) piešti plakatai abipus įėjimų, gana kuklūs bufetai. Visgi kino teatras jau tuomet turėjo savą braižą, nes jame buvo rodomi intelektualesni, ne vien pramogai ir kvatojimui skirti filmai. Pamenu Andriejaus Tarkovskio juostų retrospektyvą, o juk kadaise, kai „Stalkeris” debiutavo „Maskvos” (vėliau – „Helios”) kino teatro antrojoje salėje, viso seanso metu išeidinėjo žiūrovai, tikėjęsi pramoginės-fantastinės istorijos. Filmas, beje, puikus, įžvalgomis gal net stipresnis už „Soliarį”, išgarsinusį Donatą Banionį.
Nei kiek neabejoju, kad jūsiškiai prisiminimai apie Vilniaus kino teatrus, o ir tą pačią „Planetą”, yra sodresni bei turiningesni, nei manieji. Tad bandysiu išsaugoti solidų gido veidą kitu būdu – primindamas keletą faktų apie „Planetą”, kuriuos esate girdėję ne kiekvienas. Iš nuotraukų turbūt jau supratote, kad prieš jūsų akis 7-o dešimtmečio pradžios vaizdai (titulinė nuotrauka kiek jaunesnė, nes joje jau stiebiasi gražuolė „Dainava”), tad belieka patvirtinti, kad „Planetos” namas baigtas statyti 196o-ais. Nors pusšešto milijono rublių kainavusiame daugiabutyje turėjo įsikurti kūrybiniai darbuotojai – kompozitoriai, muzikai, dailininkai ir kt. – netruko į jį sulįsti ir partiniai funkcionieriai bei kiti „lygesni už lygius” veikėjai.
Kol laimingieji kėlėsi į jiems skirtus erdvius butus, kino sales užsiėmė ne kino meno puoselėtojai, o bibliotekininkai, porai metų savavališkai įsirengę knygų saugyklas. Saviveiklininkai buvo iškrapštyti 1962-ais, tuomet ir imtasi ieškoti tinkamiausio kino teatrui pavadinimo: siūlyti „Menas”, „Naujienos”, kol galų gale apsistota ties „Planeta”, matyt, anuomet skambėjusio kosmoso šturmo kontekste. Lietuvai atkūrus valstybingumą, paskutiniajam XX amžiaus dešimtmetyje „Planeta” buvo pervadinta į niekam nieko nesakančią „Skalviją”, mat uoliai kovota su sovietiniais pavadinimais. Rodos, tarptautinis žodis niekam neturėjo kliūti, o ir variantas „Kino planeta” būtų visus tenkinęs, bet dirbtinė „Skalvija” iki šiol nesėkmingai bando ištrinti „Planetą” menančių prisiminimus.
Kuo ypatinga „Planeta”/”Skalvija” šiandieną? Tai vienintelis tebeveikiantis (apart smarkiai pasikeitusio „Vingio”) vilniškis kino teatras, nors irgi praradęs pirminį pavadinimą. Išvengusi godžių „pri(ch)vatizatorių” letenų, „Planeta”/”Skalvija” išsaugojo šaunias rimto, nekomercinio, nekičinio kino tradicijas, darsyk atliko salės modernizavimą, ir… apsipyko su jaukios kavinukės įrengėjais. Šiandieną buvę kavinės nuomininkai soctinkle negailestingai „tarkuoja” kino centro vadovybę už būtas ar tariamas nuodėmes, bet tai „Planetai”/”Skalvijai” kūrybiškai darbuotis netrukdo.
Na, ir kaip įprasta sovietmečiu statytiems (pradėjusiems veikti) objektams, „Planetos”/”Skalvijos” tinklapyje bei apie ją rašančiuose garbiuose portaluose rasi tik keletą žodžių apie kino centro praeitį. O juk įdomu būtų sužinoti, kokie dailininkai kūrė kino afišas, išvysti šių kūrinių nuotraukas, pažvelgti į senąsias kino teatro nuotraukas bei repertuarą, prisiminti 1988-ais vykusios rekonstrukcijos peripetijas. Tačiau, matyt, „Planetą”/”Skalviją” statė bei kuravo netoliese įsikūrusio kompartijos CK funkcionieriai arba niūrūs sovietų kariškiai, todėl ankstesnę kino teatro biografiją galima perbraukti storu nebūties brūkšniu?.. O juk puiku būtų ne tik kino centro patalpose, bet ir „Planetos”/”Skalvijos” svetainėje sužinoti kino teatro istoriją.
Pabuvoti vilniškio „Skalvijos”/”Planetos” kino teatro (kino centro) praeityje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
