Mindaugas Busila. Istorinės paralelės

Labai įdomu klausyti istorijos apie Žiemos karą (Suomijos-Rusijos karą) ir atrasti paralelių su šiandiena.

1939 m. gegužės 1-10 d. Kaune vyko Europos krepšinio čempionatas, kurį laimėjome;

1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją.

1939 m. spalio 10 d. Lietuvoja pasirašė savitarpio pagalbos sutartį su SSRS ir įsileidom sovietų garnizonus. „Atgavom” Vilnių. Čia puikus šūkis – Vilnius mūsų, o mes rusų .

1939 m. lapkričio mėnesį SSRS užpuolė Suomiją.

Žiemos kare Suomija neteko 25 tūkst. karių ir apie 44 tūkst. sužeistų. SSRS oficiali statistika sako, kad jie prarado apie 49 tūkst. karių ir 150 tūkst. sužeistų, bet rusų tipažas slėpti tikruosius nuostolius nepasikeitė nei tada – nei šiandien. Mentalitetas tas pats. Tiek Stalinas, tiek Putinas gyvybių netausoja. Apie Rusų nuostolius galima rasti įvairių skaičiavimų.

Sovietai prie Suomijos sienos atvyko su kolektyvu, kurio dydis buvo apie 450 tūkst. karių. Dvigubai didesnis skaičius, nei prie Ukrainos sienos. Nesidomėjau, ar ten vyko pratybos – bet greičiausiai taip ir buvo. O ir karo pradžia greičiausiai buvo tipinė – suomiai „pagrobė” mankštą darantį rusų kareivį arba „apšaudė” kokį nors kaimuką ir atsitiktinai prie sienos buvę pusė milijono rusų nusprendė įsikišti. Metodička.

Įdomu tai, kad Baltijos šalių kariuomenės bendrai buvo ženkliai didesnės nei Suomijos (33 tūkst.). Vien Lietuvos kariuomenė buvo 22 tūkst. Tik kiaušiniai Suomijos didesni . Ir pasiruošimas geresnis. Aišku Suomijai pasisekė dėl gamtos barjerų, bet juos dar reik mokėti išnaudoti.

Kol mes svarstom, kokius tankus pirkti, Suomiai išsivalo savo slėptuves. Pasitikrina kariuomenės stovį, atsidarė dešimtis šaudyklų. Mes tuo tarpu ginčijamės ar mus turėtų ginti Lenkija, Vokietija ar JAV. O čia galima pasirinkti? Čia taip ugdomas nugalėtojų mentalitetas? Svarbiausia išsilaikyti parą, tris dienas ar savaitę? Aš asmeniškai nesuprantu ar čia mūsų komunikacija ar rusų propaganda? Dabar senelio negaliu paklausti ar ir partizanai irgi ruošėsi tris dienas gintis ir laukti pagalbos?

Istorinė paralelė. Kol Suomija statė Manerheimo liniją, Lietuva statė Kauno sporto halę ir ruošėsi pakartoti Rygoje patirtą 1937 metų krepšininkų triumfą. Ir pakartojo – esam Europos krepšinio čempionai 1937 ir 1939 m. Šiomis dviem pergalėmis didžiuojamės iki šiol . Ir verkiam dėl beveik 60 metų okupacijos.

Tačiau kalbant pinigų kalba Lietuva kariuomenei 1920-1939 m. išleisdavo trečdalį-ketvirtadalį biudžeto ir tą darė nuosekliai dvidešimt metų. Buvo sukurta Plechavičiaus kariuomenė. Reikia pastebėti, jog finansavimo dydis buvo labai panašus į Suomijos. Matyt ir tada visi lygindavosi, kad kiek procentų nuo BVP skiria gynybai . Tik vat atėjus dienai X buvo lietuvių, kurie atsivežė saulę, o kariuomenę paleido. Manau ir Suomijoj galėjo būti tokių vežiotojų, bet jie apsigynė ir dabar tuo didžiuojasi.

Žiūrint per istorinę perspektyvą tai šiandienos ginčas, kiek reikia didinti gynybos finansavimą atrodo keistas. Nes 1939 m. kariuomenės finansavimas buvo tris kartus didesnis, tačiau kai mentalitetas toks, jog buvo pasirašyta pirma pasiūlyta savitarpio pagalbos sutartis ir iš Maskvos parsivežta saulė, tai rusiškais terminais tariant „Dengi na veter”.

Ukrainos prezidentas neseniai paviešino, jog per du metus žuvo apie 31 tūkst. ukrainiečių. Suomių per žiemos karą žuvo 25 tūkst. Tad karo intensyvumas gana panašus. Suomiai prisiminė senas patirtis ir puikiai jaučia ukrainiečių skausmą.

Tuo tarpu Lietuva neteko apie 130 tūkst gyventojų, kurie buvo ištremti į Sibirą. Dažniausiai tai buvo inteligentija, turtingesni gyventojai. Bet kas įdomu ir ko dar nesuprantu, kodėl Lietuva suvietų sąjungos sudėtyje tapo tautiškai lietuviškesnė, nei tarkim ATR laikais.

Pvz. man buvo visiškai naujiena, jog pvz. 1700 m. Vilniuje lietuviai buvo tik ketvirta didžiausia mažuma. 1915-1916 m. Vilnius nors ir lietuvos istorinė sostinė, tačiau tautinė sudėtis – Lenkai sudarė apie 50% gyventojų, žydai- 43%, o tuo tarpu lietuviai vos 3%.

Matyt tautiškumas ir lietuviškumas apie kurį kalbame šiandien, tuo metu buvo suvokiamas kiek kitaip.