Pamenate mūsiškį vaišinimąsi Jūrmalos užeigose? Šaunuoliai! Šįsyk mūsiškė išvyka nebus skirta gastronomijai, nors kavos bei ledų ir nusipirksime Kremerių parko rotondoje. Vaje, būsiu jau išsidavęs, kad ganysime akis nuostabiu oru ir nuostabioje vietoje – pariedėsim keletą kilometrų į labiausiai nuo Rygos nutolusį Jūrmalos pakraštį, ir aplankysim Kremerių įdomybes. Miestuką, formaliai esantį Jūrmalos dalimi, pasieksime riedėdami Rygos-Ventspilio plentu per vieną Latvijos pažibų – Kemerių nacionalinį parką, garsų Didžiuoju Kemerių raistu ir kitomis gamtos įdomybėmis. Taigi, kas tie Kemeriai ir ką ketiname juose atrasti?
1928–1959 metais Kemeriai buvo atskiras miestukas, garsėjęs gydomojo purvo voniomis ir prabangiais viešbučiais. Šiandieną jame gyvena apie ~2000 gyventojų. Pavadinimas Kemeri’ai (Kemmern) pirmą kartą pasirodė rašytiniuose šaltiniuose po Kurlando kunigaikštystės įkūrimo 1561 m. Dokumentiniai įrodymai rodo, kad Ķemerių šaltiniai pirmą kartą išgarsėjo dėl savo gydomųjų savybių 1796 m., kai buvo atlikta pirmoji šaltinio vandens cheminė analizė. 1818 m. Netoliese esančio Slokos miesto gyventojai pradėjo statyti ligoniams namus. 1825 m. buvo pastatytas pirmasis viešasis pastatas SPA svečiams. Bad Kemernas kaip kurortas buvo įkurtas 1838 m., kai Rusijos imperatorius Nikolajus I paskyrė šią žemę pirmajai mineralinio vandens gydyklai pastatyti. Nuo tada žmonės pradėjo lankytis čia ir gydytis. Kemerių geležinkelio stotis buvo įkurta 1877 m.
Kemerių kurortas išpopuliarėjo Rusijos imperijoje. 1912 m. buvo sukurta tiesioginė geležinkelio jungtis tarp Ķemerių ir Maskvos. Susisiekimas su Jaunkemerių paplūdimiu buvo užtikrintas elektriniu tramvajumi. Kurorte buvo gydomos nervų ligos, sąnarių, kaulų, raumenų ligos. Taip pat buvo atliktas gydymas sieros vandeniu ir purvo voniomis. Kasmet kurorte apsilankiusių žmonių skaičius siekė 8300 žmonių. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių ir rusų pajėgų mūšiai, trukę keletą metų, buvo vos už kelių mylių nuo Ķemerių. Kurortas buvo nuniokotas, o traukinių stotis sugriauta.
Susikūrusi Latvijos Respublika bandė atkurti ankstesnę Ķemerių šlovę. 1924 m. buvo pastatyta speciali maudykla purvo vonioms su mechaniniu karšto purvo padavimu ir panaudoto purvo pumpavimu atgal į pelkę. 1929 m. prie maudyklos buvo pastatytas 42 m aukščio vandens bokštas su apžvalgos aikštele viršuje. „Baltuoju laivu“ vadinamame viešbutyje „Kemeri“ yra daugiau nei 100 kambarių, kuriuos kartu suprojektavo ir pastatė garsus Latvijos architektas Eižens Laube ir „Spa Hotel“ vyriausiasis gydytojas bei jo direktorius dr. Janis Libietis. Svečiams viešbutis buvo atidarytas 1936 m. Dr. Janis Libietis Kemerių kompleksui vadovavo 1928–1944 m., vėliau pasiprašęs prieglobsčio Švedijoje.
Pirmojo pasaulinio karo metais Kemerių ir Tirelpurvo apylinkėse vyko aktyvios kovos, kurortas patyrė didelių nuostolių. Tačiau po karo greitai atsigavo ir 1928 m. jam suteiktas miesto statusas. Panašiai kaip Siguldoje, Kemeriai buvo pamėgtas poilsiautojų iš Rygos. Elektrinio traukinio linija į Kemerius ėmė veikti 1951 m. spalį, o 1959 m. Kemeriai tapo Jūrmalos miesto dalimi. Sovietmečiu kurortas buvo gerokai išplėstas ir jam suteiktas SSRS reikšmės kurorto statusas. Tačiau klestintis kurortas ėmė menkti 1990-aisiais, kai pasikeitė ekonominė situacija atkūrus Latvijos nepriklausomybę.
Kemerių kraštovaizdžio parkas įkurtas XIX amžiaus viduryje ir jame yra vingiuotų takų tinklas, supantis architektūrinius objektus – paviljonus, rotondas, tiltus per dirbtinius kanalus, kuriuos maitina per parką tekanti Versupytė. Pietrytinėje parko dalyje stovi sieros vandens paviljonas, pastatytas XIX–XX amžių sandūroje. Šalia jo rasite vieną populiariausių Latvijoje „Kirzacinos” (Mažojo driežo) sieros šaltinį. Jo vanduo gali būti naudojamas tiek gėrimui, tiek odos procedūroms. Įdomūs parko objektai yra Meilės salelės paviljonas, 1928 m. pastatyta klasicizmo stiliaus rotonda; apaštalų Petro ir Povilo stačiatikių cerkvė – seniausia Kemeriuose šventovė, pastatyta 1893 m. Yra paminklai Kemerių kurorto įkūrėjams, pirmiesiems jame dirbusiems medikams, I ir II pasauliniuose karuose žuvusiems kariams.
Buvusį Kemeri viešbutį suprojektavo iškilus baltų-vokiečių kilmės latvių architektas Eizens’as Laube (1880–1967). Baltas pastatas yra puikus neoklasicizmo pavyzdys Latvijos architektūroje. Didingi pastato kontūrai pelnė klasicizmo elementų – kolonų, baliustradų, piliastrų ir karnizų – turtingo „Baltojo laivo” pravardę. Vykusiai įkomponuotas kraštovaizdžio parke, masyvus pastatas sudaro rūmų įspūdį. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Kemeri buvo vienas moderniausių viešbučių Europoje, talpinantis per 100 svečių, siūlantis terapines paslaugas ne tik vasaros sezono metu, bet ištisus metus. Sovietmečiu viešbutis buvo pertvarkytas į Kemerių sanatoriją su 300 pacientų kambariais. Tai buvo pagrindinė sveikatos įstaiga rajone, kurioje buvo naudojama pažangi medicinos įranga ir naujausi gydymo metodai. Šiuo metu lankytojai „Baltuoju laivu“ gali grožėtis tik iš tolo, nes sunkmečio laikais pastatas buvo parduotas italų kompanijai, atlikusiai jo vidaus rekonstrukciją.
Kviečiu AIDŲ prenumeratorius kartu su mumis pasivaikščioti Kemerių parke, ir iš arti išvysti dailius statinius bei žavias panoramas.
