Pradėkim nuo šiokio-tokio pafilosofavimo. Ko reikia, kad kartu su manimi keliautumėte į dar vieną išskirtinę Lietuvos atrakciją AIDUOSE? Žingeidumo, gerų sumanymų, šiek tiek pinigų ir nemažai darbo. O ko gi reikia, kad išvystumėte fantastišką senųjų automobilių ir kitų transporto priemonių pasaulį? Be išvardintų pastangų, dar reikia ir daug pinigėlių. Tačiau marios darbo irgi būtinos: muziejaus sumanytojas ir vadovas Povilas įrenginėti muziejaus patalpas pradėjo prieš šešerius metus, o pačiam Automuziejui po poros savaičių „stuktels” pirmieji metukai (jis vos mėnesiu vyresnis už AIDUS). Pamenate mūsiškį apsilankymą Rygos automobilizmo muziejuje? Knieti sužinoti mūsiškio Automuziejaus koncepciją ir eksponatų gausą: aplenksime „braliukus”, o jei taip – kuo? Tiesa, neturim pamiršti, kad muziejus Rygoje veikia daugiau nei trečdalį amžiaus, ir gauna solidžias finansines „injekcijas”.
Vilniškis Automuziejus įsikūręs buvusiame taksi parko pastate, netoli Dariaus ir Girėno bei Pelesos gatvių sankryžos. Šviečianti automobilio kontūrų reklama virš pastato atsipirktų netrukus, nes būtų išvysta daugelio vilniečių bei sostinės svečių – ją išvystum jau iš geležinkelio stoties.
Pastatas, kuriame įsikūręs Automuziejus, nuo seno susijęs su automobilizmu: ar išvysime muziejuje informacinį pastato istorijos stendą? (1977 m.)
Įkėlęs soctinkle „Lada Eva” – ją išvysim šiek tiek vėliau – nuotrauką, netrukau susilaukti komentarą, kad šią gražuolę galiu išvysti vilniškiame Automuziejuje, apie kurį, prisipažinsiu, nežinojau. Muziejus įsikūręs viename įdomesnių Vilniaus pastatų – buvusiame taksi automobilių parke Naujininkų pradžioje – apie kurį rengiausi paruošti apybraižą, tad ilgų dvejonių nebuvo, ir su Automoziejaus rinkodaros šefe Jolanta mikliai sutarėme apsilankymo laiką. Taksi parko pastatą žino bemaž kiekvienas vilnietis, o štai atvykėliui adresas Dariaus ir Girėno 2 sako mažiau, bet mūsų laikais pagelbės visa žinanti navigacija. Savąjį automobilį pasistatau Dzūkų gatvės pradžioje, ir pro degalinę pėdinu pora šimtų žingsnių link įėjimo į pirmąjį aukšte: muziejus įsikūręs trečiajame, nors ir ten privažiuoti galima rampa, iš Dariaus ir Girėno gatvės. Beje, parkingas virš rampos erdvus, tad ratuotam draugui vietą rasite nesunkiai.
Originalus sumanymas prie įėjimo į muziejų nuteikia maloniai – berods, jame atrasime ir daugiau nestandartinių idėjų.
Sutarkime, kad apie eksponatus jums nepasakosiu – nesu automobilizmo fanas, o viso labo vairuojanti persona – be to, muziejus turi pasikausčiusį žiniomis ir energingą gidą Faustą, o maniškėn akin kritę automobiliai – toli gražu ne visi eksponuojami – paklius į vaizdo siužetą. Taigi, einam vidun: bilietas ne iš pigiųjų – vienišam lankytojui teks pakloti dvidešimtį eurų, nors yra įvairiausi kainodaros variantai: šeima mokės 35 eurus, tėvelis su vaiku – 25, grupėje atėję moksleiviai mokės po 11 eurų ir t.t. Kirba mintis, ar ekspozicija verta tokių pinigėlių? Gal geriau dardėti kelis šimtus kilometrų Rygon, nes tenykščio muziejaus bilietai šiek tiek pigesni? Puiku, kad pirmojoje kelionės į automobilizmo praeitį dalyje mus lydės muziejaus vadovas Povilas, nes būtent tokie entuziastai ir sukuria šalį garsinančias įdomybes bei atrakcijas. Automobilizmo muziejus siūlo iškart kelias pramogas: istorinių žinių praplėtimą, akių pamaloninimą išvaizdžiais eksponatais, pabuvimą estetiškoje ir racionaliai įrengtoje erdvėje, galimybę atminčiai įsigyti suvenyrus.
Muziejus pasirinka įspūdinga registracijos numerių kolekcija, kurioje atrasite daugelio šalių numerius, praeities reliktus, vienetinius egzempliorius. Būtų puiku, jei šalia įdomiausių eksponatų būtų nedidukas numeris, o ant gretimos sienos – komentarų sąrašas, kaip yra, pvz. vilniškėj Literatų gatvėj.
Registracijos numerių margumyne atrasime ne vieną retą egzempliorių.
Ekspozicijoje atrasime ne tik automobilius, bet ir kitas transporto priemones: ar žinote, kodėl šios vilniečio rogės buvo numeruotos? Klauskit Faustą.
Automobilio pirmtakė karieta: iki šiol traukiantis agregatas (jau nebe arklys, o variklis) yra priekyje, keleiviai sėdi kabinoje, o bagažas dedamas gale.
Muziejuje sumaniai atspindėta transporto priemonių raida, ekrane galime išvysti važiuojantį senoviniu dviračiu vyrą.
Prie kiekvieno eksponato randame informacinę lentelę, tačiau reikia gerokai pasilenkti, norint perskaityti – ar nevertėtų lenteles šiek tiek kilsterėti?
Raritetai kuopščiai restauruoti nagingų meistrų, tad būtų įdomu išvysti restauracinių dirbtuvių vaizdus, daugiau sužinoti apie restauravimo ypatumus.
Dalį eksponatų lydi istorinės jų eksploatavimo laikmečių nuotraukos, kiti dar laukia tokios sumanios palydos, bet juk ne viskas atsiranda iš karto.
Muziejaus kūrėjas Povilas šauniai sumanė imituoti eksponatų eksploatavimo laikmečių kelio dangas: vieni rieda grindiniu, antri – žvyrkeliu, kiti…
Muziejuje gerokai virš šimto eksponatų, tad nusiteikite jame praleisti dvi-tris valandas, rasdami laiko prisėsti ir pailsinti kojas.
Išvysite senovinį gaisrininkų transportą ir prohibicijos JAV laikų policijos automobilį, veždavusį sulaikytus neblaivius piliečius – savotišką „trezvilką”.
Vienas parodos dalyvis drąsiai bando skristi ar bent sklęsti.
Šį automobilį kūrė garsaus Lietuvos lenktynininko vadovaujama Vilniaus eksperimentinė autotransporto gamykla/įmonė: spėkite jo pavardę?
Galios ir dizaino derinys negali nežavėti ir įspūdingais matmenimis.
Kuo šis galiūnas-gražuolis susijęs su aviacija? Klauskite gidą Faustą, o aš tik priminsiu, kad 90 nuošimčių muziejaus eksponatų yra važiuojantys.
Motociklų informacines lenteles skaityti yra patogiau, nes jie kilsterėti ant pakylos, iki patekdami ant kurios, dažnas buvo kruopščiai restauruojamas.
Šis stipruolis iki šiol ne tik dalyvauja prestižinėse lenktynėse Europoje, bet ir jas laimi! Kur, kokias, kas jį vairuoja ir kas savininkas? Klauskit Faustą.
Į vilniškį Automuziejų (www.automuziejus.lt) dar sugrįšim detalesnei eksponatų apžiūrai, o dabar pasigrožėkime jų virtualiu „paradu” vaizdo siužete.
Su Automuziejumi trumpam atsisveikiname, nes keliausime į etnografinių grožybių klodus, o apsilankyti mums patalkino AIDŲ fotoarchyvas.
Šios publikacijos rengimą finansiškai nerėmė joks fizinis ar juridinis asmuo, niekas nediktavo savą nuomonę ar sąlygas.
