Greitaeigis keltas šauniai skrodė bangeles saulėtą ir vaiskią dieną, tad per keliasdešimt minučių atkakome iš Gozo salos Mgarro uosto į Valetą, ir netrukome susirasti senamiestin keliantį bei iš jo nuleidžiantį krantinėn galingą liftą. Minioje turistų pasidairėme į garsųjį Valetos forto senovinės patrankos šūvį, nutarėme pasiieškoti kiek ramesnę, ne taip apspistą atvykėlių, vietelę, ir patraukėm link modernios aikštės priešais Maltos vyriausybės pastatą. Pasidairę iš aukštumos į Valetos senamiestį bei uostą, kuriame didžiulis jūrų laineris „MSC World Europa” dar ramiai snaudė, rengdamasis išplaukti tą patį vakarą, įsiamžinome asmenukėse ir žengėm Valetos istorinio centro link. Visai šalia vyriausybės pastato aptikome nedidukių bažnytėlių porelę, kurios sudomino gana kukliomis išvaizdomis, suponuodamos solidų savo amžių – įprastai senoviniai sakralieji pastatai nepasižymi architektūrinėmis įmantrybėmis. Neapsigavome, kad viena šventovių – arčiau aikštės ir vyriausybės pastato – išskirtinė, o jos istorija yra reikšminga ir Valetai, ir Maltai.
Pergalės Dievo Motinos bažnyčia, anksčiau žinoma kaip Šv. Antano vienuolyno bažnyčia, buvo pirmoji bažnyčia ir pirmas pastatas Valetoje. 1566 metais, po Didžiosios Maltos apgulties, didysis magistras Žanas Parisotas de Valetas ir jo ordinas išreiškė ketinimą pastatyti bažnyčią Mergelės Gimimo vardu kaip padėką už atremtą apgultį. Statybą finansavo magistras de Valetas. Bažnyčia buvo pastatyta šv. Jono ordino riterių ir maltiečių pergalei prieš Osmanų užpuolikus 1565 m. rugsėjo 8 d. paminėti. Ji stovi toje vietoje, kur 1566 m. kovo 28 d. buvo surengta religinė ceremonija, skirta naujojo Valetos miesto pamatinio akmens padėjimui. Pirmuoju pastatu buvo pasirinkta bažnyčia, siekiant išreikšti padėką. Ne tik bažnyčia, skirta Mergelės Gimimui, bet ir titulinis paveikslas, esantis už pagrindinio altoriaus, vaizduoja Švč. Mergelės gimimą.
Statybą finansavęs didysis magistras 1568 m. rugpjūčio 21 d. mirė nuo maro ir buvo palaidotas bažnyčios kriptoje. Tačiau kai buvo pastatyta Šv. Jono katedra, jo palaikai buvo perkelti į pastarąją. 1617 m. Šv. Jono ordinas šią bažnyčią išrinko savo parapine. Tada bažnyčia buvo skirta šv. Antanui vienuolynui. 1699 m. didžiojo magistro Ramono Perelo Rokafulo įsakymu bažnyčios apsidė buvo padidinta. 1716 m. maltiečių menininkas Alesijus Erardis buvo Perelos pasamdytas ištapyti skliautą scenomis, vaizduojančiomis Mergelės gyvenimą – jos buvo baigtos per dvejus metus. 1752 m. buvo padidintas fasadas, zakristija, varpinė ir parapijos klebono namas. Fasadas įgavo gražų barokinį vaizdą. Fasade taip pat yra bronzinis popiežiaus Inocento XII biustas. Be to, XVIII amžiaus antroje pusėje, be altorių, skirtų šv. Jonui Krikštytojui ir Šv. Pauliui, buvo pastatyti dar du altoriai.
1837 m. bažnyčia tapo Garnizono bažnyčia Karališkajam Maltos pulkui, kuris vėliau tapo Karališkuoju Maltos artilerijos pulku. Bėgant metams, bažnyčia patyrė keletą sugadinimų tiek jos konstrukcijos, tiek paveikslų. 1942 m. balandžio 23 d. bažnyčios kupolas buvo apgadintos dėl oro antskrydžio, kuris smogė Valetai ir sunaikino netoliese esantį Karališkąjį operos teatrą. 1943 m., rugsėjo 8 d., dar vienas priešas – šį kartą Italijos laivynas – pasiduoda, tad šventovė dabar yra „Pergalės Dievo Motinos“ bažnyčia. Bažnyčia turi nemažai meno vertybių. Paveikslai ant abiejų galų virš altoriaus vaizduoja Šv. Antaną Egiptą ir Šv. Antaną Paduvietį. Juos į Maltą 1530 m. atvežė Maltos riteriai, kai imperatorius Karolis V atidavė salą Šv. Jono ordinui kaip bazę. Bažnyčioje taip pat yra Frančesko Zahros, Ermenegildo Grecho ir Enriko Arnaukso kūrinių. 1792 metais Maltoje mirė Venecijos didysis admirolas Andželas Emo. Admirolas pageidavo, kad jo širdis būtų palaidota Pergalės Motinos bažnyčioje, tad maltiečių skulptoriaus Vinčenzo Dimecho sukurtas paminklas admirolui buvo pastatytas 1802 metais.
2000 metais Maltos nacionalinis trestas kartu su Valetos reabilitacijos projektu ir Muziejų departamentu pradėjo restauravimo projektą. Buvo atlikta stogo, apdailos ir dalies varpinės restauracija, kurią rėmė „Computime“. Išorė buvo restauruota iki 2002 metų, „Price Waterhouse Coopers“ buvo pagrindinis restauracijos rėmėjas. Vidaus remontas pradėtas 2004 metais, darbai baigti 2016-ais. Bažnyčios pastatas yra įtrauktas į Nacionalinį Maltos salų kultūros vertybių sąrašą.
Apsilankyti pirmojoje Valetoje pastatytoje Pergalės Dievo Motinos bažnyčioje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
