2024 m. paskirta Vilniaus miesto istorijos tyrėjų stipendija, todėl štai dar vienas pasakojimas apie Vilniaus miesto gyventojų kasdienybę Pirmojo pasaulinio karo metais.
Kadangi motorinės transporto priemonės buvo rekvizuotos karo reikmėms, o netrukus ir arkliai iškeliavo prisidėti prie Pirmojo pasaulinio karo arba kaip darbo jėga, arba kaip kotletai, Vilniaus miesto gyventojams kaip transporto priemonė liko dviračiai.
Na bet vokiečiai nebūtų vokiečiai, jei ko nors nesugalvotų ir dėl dviračių.
Tai štai 1916 m. gegužės 13 d. paskelbtas griežčiausias nutarimas dėl civilių asmenų naudojimosi dviračiais Vilniaus apskrityje:
1. Vilniaus apskrities teritorijoje dviračiais gali naudotis tik civiliai asmenys, turintys apskrities valdžios išduotą leidimą. Kirsti apskrities sieną dviračiu arba naudoti dviratį, registruotą apskrities teritorijoje už šios zonos ribų, draudžiama.
2. Prašymai išduoti leidimą pateikiami raštu karo policijos pareigūnui. Juose privaloma nurodyti pareiškėjo vardą ir pavardę, amžių, profesiją ir gyvenamąją vietą, naudojamo dviračio markę ir numerį.
3. Leidimas suteikiamas 6 mėnesiams. Už leidimą reikia mokėti 2 markių mokestį. Kartu reikia apmokėti su leidimu išduodamų numerių gamybos išlaidas.
4. Asmenys, kuriems bus išduotas leidimas važiuoti dviračiu Vilniaus apskrities teritorijoje, vienu metu gaus du valstybinius numerius, pažymėtus WL ir skaičiais. Vienas iš šių ženklų turi būti pritvirtintas prie priekinio rato šakės viršutinės dalies, kad jį būtų galima perskaityti iš važiavimo krypties pusės. Antrasis turi būti pritvirtintas po sėdyne, galinėje rato stebulės pusėje lygiagrečiai rato stebulei. Kiekvienas civilis dviratininkas privalo su savimi turėti leidimą važiuoti dviračiu ir gali važiuoti tik tuo dviračiu, kurio numeris nurodytas leidime.
5. Už pažeidimus gresia bauda iki 1000 markių arba laisvės atėmimas iki trijų mėnesių arba abu kartu. Taip pat bus konfiskuotas leidimas ir dviratis.
Tai tiek apie dviračius Vilniuje 1916 m. Bus dar visokių istorijų 
Fahrrad mit einer Nummer nein nein nein
Tyrimą remia / iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė
Parengta pagal 1916 m. Wilnaer Zeitung.
Daugiau įdomybių matyt bus galima paskaityti 2025 m. knygoje „Vilniaus miestiečių kasdienybė Pirmojo pasaulinio karo metais”.
Iliustracijoje – „Tikrai ne lietuviai darbininkai kažkur miškuose apie 1906 m.”.
