Inesa Mackevičiūtė. Skirta ne tik MOTERIMS, bet ir vyrams

Pirmiausia noriu visiems, kas reagavote ir ypač tiems, kas pasidalinote mano pirmosiomis įžvalgomis, padėkoti – jūsų reakcijos parodė, kiek tai aktualu ir gyva…

Kiek vertinimų, pamokymų, reikšmių suteikėte… Suprantu, kad kiekvienas matote situaciją iš savo varpinės, pro savo filtrus, bei patirtį ir tai natūralu . Kas su tokiu vyrų požiūriu nesusidūrėte nei savo gyvenime, nei draugų rate, nei tėvų santykiuose – jums, įsivaizduoju, keista tai skaityti. Dėkoju visiems pasidalinusiems, kas esate puikiuose santykiuose – labai džiaugiuosi už kiekvieną iš jūsų.

Kaip ir rašiau, ar visi vyrai tokie ir turi tokį požiūrį? Tikrai ne! Mano aplinkoje tikrai ne vienas nuostabus vyras, atsakingas, pagarbus, mylintis moterį, kurių žmonos laimingos puikiuose santykiuose.

Taip pat gavau kelias asmenines žinutes, kuriose vyrai dalinosi, kaip jais pasinaudojo moterys – suprantama, kad ir tai vyksta. Ir tai viena iš priežasčių, kodėl turintys tokią patirtį vyrai nusprendžia daugiau niekada nebūti „durnelio“ vietoje. Daugybė skirtingų istorijų.

Bet aš norėjau atskleisti tik vieną apektą, kaip pastebėtą tendenciją. O kiek daug žmonių įskaitė tai, ko tekste nėra ir pasidarė savo išvadas . Bet apie tai vėliau. Tai tik jūsų nuomonė ir jūs kiekvienas, be abejo, galite ją turėti. Ir jūsų reakcijos komentaruose – apie jus. Vieni puikuojatės, kiti smerkiate, kiti pritariate ar dalinatės įžvalgomis – kiekvienas renkatės pagal save .

Ar aš norėjau parodyti, kokia aš nuostabi moteris, kiek stengiuosi ir darau, parodyti kaip tai sunku? – tikrai ne! Aš paprasta moteris, gyvenu taip, kaip man gerai, kaip sugebu geriausia šiuo metu ir jaučiuosi laiminga. Ir viską, ką darau, darau gyvenime, nes man tai svarbu, vertinga, aš to noriu dėl savęs, ne dėl santykio su vyru ar norėdama kam įtikti, kaip kai kam pasirodė . Esu tokia, kokia esu ir to nei gėdijuosi nei tuo didžiuojuosi.

Mano postas gimė po pavaikščiojimų į pasimatymus, susišaukė su daugybe istorijų apie santykius poroje ir vienintelė žinutė, kurią vaizdžiau aprašiau, buvo ar vyrai supranta ir teikia svarbą santykiams poroje tolygiai, kaip moterys? Ar jie vertina moters pastangas ir savo mylimą moterį, kurią pasirinko vienintelę iš milijardų? Ar supranta, kad geram santykiui turi būti pastangos ir noras juos puoselėti iš abiejų pusių? Kiek jie pasiruošę prisidėti savo pastangomis, atsakomybe prie santykių ir bendro gyvenimo kūrimo? Man iki šiol atrodo, kad kalbant apie santykius su moterimi, daugumai vyrų atrodo, kad pakanka to, kad jis vyras ir kad jis dirba ir jei dar kartas nuo karto pasako ‚aš tave myliu“ – ko daugiau tos moterys nori.

Kaip Irina Zaičenko pastebėjo komentare, daugybė moterų lanko santykių kursus, moteriškumo stovyklas ir kitaip stengiasi dėl santykių poroje. O vyrai? Geriausia į tai, mano galva, atsako ištrauka iš Emilio Juškos, kuris veda mokymus apie santykius poroje, posto: ‘Dėl stabilumo, vienas kito supratimo ir gerovės santykiuose – vienareikšmiškai verta ir būtina šviesti savo vyrus, draugus. Šioje jiems labai sunkiai suvokiamoje srityje. Kad vyrai šioje srityje įgis žinias savarankiškai – tikimybė – artima nuliui.’

Aš asmeniškai neieškau kaltų, nesmerkiu, nepriekaištauju – yra kaip yra – tik užduodu klausimus susimąstymui. Niekas mūsų nemokė apie santykių kūrimą, o suvokimą kiekvienas į porą atsinešame savitą iš šeimos, TV, filmų, aplinkos. Mes visi turime savo skirtingas patirtis. O kiek apie tai kalbamės poroje? Kodėl normalu planuoti, tartis darbe, o kiek apsitariame kaip mums abiems būtų gerai gyventi poroje? Ko vienas ar kitas nori? Kiek pažįstam kito vertybes, žinom poreikius, kiek tuo domimės, kiek tai rūpi? Ar surantam vyrų ir moterų skirtumus? O ką daryti, jei partneris net nenori apie tai kalbėtis, nes jam gerai taip kaip yra ir jis nieko keisti nenori? O ką daryti, jei gyvename jau daugybę metų kartu nepasitenkinime ir nesikalbėjome niekada nuoširdžiai, kaip tą išspręsti?

Į priežastis dabar nesigilinsiu ir taip per ilgas tekstas . Ir tai, kad auklėja augina berniukus moterys (mamos, mokytojos), tėvų pavyzdys, alkoholizmas, narcizismas, giminės/šeimyninės programos, trauminės patirtys… kokios priežastys bebūtų, jei sutinkame su tuo, susitaikome iš baimės vienatvei ar trūkumo, išduodame, sumenkiname tuo save ir duodam tam vietos būti.

Kažkas mane įvardino, kaip tipišką moterį, kuriai sunku susirasti vyrą. Taip, pripažįstu, tai man nelengva užduotis. Man jau tuoj sukaks 51 ir aš nesigėdiju nei savęs, nei savo amžiaus, nei savo nuomonės ar požiūrių, bet mano aplinkoje ieškančių poros jau nedaug, be to darau savo mylimą veiklą online namuose. Taigi, taip, nusprendžiau su vyrais pabendrauti per pažinčių portalus. Niunsais nesidalinsiu, bet požiūrio tendencija vyrų, ieškančių rimtų santykių, man labai pasijautė kaip ir daugelyje jūsų komentarų.

Daug žmonių klausėte, tai kam man tie santykiai? Gyvenk viena . Aš neieškau iš trūkumo ar vienatvės baimės, man nereikia, kad kas nors padarytų mane laimingą, nes aš ir taip laiminga, ar kad kažkas apmokėtų mano sąskaitas, nes aš jas ir taip apsimoku… Čia labiau apie balansą mainuose. Mano gyvenimas man pilnavertis ir noriu sutikti tokį pat laisvą ir pilnavertį savo gyvenimą gyvenantį artimą sau žmogų, su kuriuo būtų gera būti, dalintis, bendrauti, leisti laiką kartu, su kuriuo kartu galėtume kurti tarpusavio santykius taip kaip mums gerai, darant vienas kitam vertingus dalykus, turėti bendrus tikslus. Nes santykiai poroje – viena iš keturių bazinių kiekvieno žmogaus gyvenime sistemų ir per santykius mes jaučiame daug laimės, augame, išmokstame daugybės dalykų. Be to tikiu, kad nieko svarbiau nėra už meilę, o ji vaikams, tėvams, sau ar kitiems žmonėms kitokia. Na ir vienintelėje sistemoje, kurioje yra intymus gyvenimas – poroje, o tai taip pat svarbu.

Ar aš turiu lūkesčius ar per didelius reikalavimus partneriui, jei noriu iš abiejų pusių noro, pastangų ir bendro susitarimo kaip puoselėsim santykius ir ieškosim bendrų sprendimų, kaip gyvensime kartu, kad abiems būtų gera? – kiekvienam spręsti pagal save. Realybėje matau įvairius sprendimus puikiose porose – tai tik dviejų žmonių susitarimas, kaip jiems gerai (kas uždirba pinigus ar gamina valgyti ir t.t)

Taigi, grįžtu prie savo išvados, kurią patvirtino komentaruose ir moterys ir vyrai, turintys gerus santykius poroje, vertinkime ir gerbkime pirmiausia save ir savo gyvenimą, kalbėkimės ir raskime bendrus sprendimus, kaip gerai būtent mums abiems poroje. Ir mokinkimės apie santykius – dabar tikrai yra galimybės įgyti apie tai žinias, kurių niekad neturėjome.